„Tokią dieną turime kartą per metus prieš pat gražiausią metų šventę. Džiaugiuosi, kad pasveikinti yra ką. Simbolinėse išvakarėse prezidentė sveikino laisvą kultūrą ir laisvą žmogų kuriančius menininkus – akmenyje, medyje, pastatuose, priešais orkestrą, žodyje", - susirinkusiems sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Mindaugas Kvietkauskas, atstovaudamas komisijai, rinkusią premijos laureatus, perdavė jai pimininkavusio profesoriaus Alfredo Bumblausko žodžius: „Laureatai – nacijos perliukai, kurie užtikrins, kad lietuviai neišnyks“.
Šių metų laureatais tapo skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, architektas Eugenijus Miliūnas, dirigentas Modestas Pitrėnas, menininkas Žilvinas Kempinas bei scenografas Vitalijus Mazūras.
Pastarųjų septynerių metų kūryba šešiems šalies menininkams pelnė Nacionalines premijas, kurios šiemet buvo įteiktos ne Vasario 16-ąją, kaip iki šiol, o išvakarėse. Premijų įteikimas paankstintas dėl renginių gausos šeštadienį.
M. Pitrėnas pažadėjo dirbti Lietuvoje
Modestas Pitrėnas laureatu paskelbtas už šiuolaikines muzikos interpretacijas bei lietuviškos kultūros sklaidą. Jam apdovanojimas – mieliausias iš iki šiol gautų.
„Ryžausi tarti žodį su dideliu jauduliu, nes jis atsirado dar prieš gasrą ar ritmą, kuriais dabar mieliau kalbėčiau“, - juokavo jauniausias laureatas. „Apdovanojimą suprantu kaip bendros dirigavimo tradicijos, įleidusios gilias šaknis į Peterburgo žemę, įvertinimą. Džiaugiuosi ir tuo, kad esu įvertintas iš tam tikros distancijos, kai esu Rygoje“, - premiją kaip avansą priėmė menininkas, ateityje žadėjęs dirbti Lietuvoje.
Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) dėstantis M. Pitrėnas joje baigė chorinį dirigavimą ir simfoninį bei operinį dirigavimą, tobulinosi Zalcburgo muzikos ir vaizduojamojo meno mokykloje Mozarteum. Jaunas dirigentas turi šūsnį įvairiausių įvertinimų.
Skulptorius, dirbęs „daugiau, nei galėjo“
80-mečiui skulptoriui Vladui Vildžiūnui premija įteikta už modernios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvos dvasios kultūros židinio puoselėjimą. Menininkas įvertintas už viso gyvenimo nuopelnus.
„Dirbau kiek galėjau, o kartais ir daugiau“, – sakė besigraudindamas menininkas. Žvelgdamas į kitus laureatus, jis išskyrė Ž. Kempiną. „Jis nors ir kitos kartos, bet man labai artimas“, – švelniai šypsodamasis pridėjo V. Vildžiūnas.
Gal ne visi žino, bet daugiausiai menininko darbų yra būtent sostinėje.
Ž. Kempinui svarbiausia kultūra – ryšiai tarp žmonių
Jau beveik 15 metų Niujorke gyvenančiam Žilvinui Kempinui premija skirta už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą. Menininkas turbūt užsienyje geriau žinomas nei gimtinėje, bet dėl to nesisieloja. Į Lietuvą kūrėjas grįžo tik ketvirtadienio vakarą ir tik dėl suteikto įvertinimo. Lietuvos pripažino, kad apdovanojimas gimtinėje jam – vienas iš svarbiausių.
„Jau 15 metų negyvenu Lietuvoje, tad įvertinimas man svarbus ne tik profesine prasme, bet kaip išeiviui“, - jaudindamasis kalbėjo Ž. Kempinas.
„Lietuvą matau ir suvokiu kaip žmones ir jų ryšius, ne kaip teritoriją. „Kokius postus beužimtumėm, mes esam labai panašūs, tad norėtųsi, kad vieni kitus daugiau palaikytume, kad susitelktume į tuos bendrumus, ne skirtybes“, - dalijosi kūrėjas.
„Esame nebe Donelaičio ar Maironio, net ne Sąjūdžio Lietuva, o laisva ir šiuolaikinė šalis“, - kalbėjo menininkas, neslėpęs, kad būtent ryšiai tarp žmonių yra vertingiausia kultūra.
Lėlininkas daro „nepopuliarų meną“
Vitalijus Mazūras įvertintas už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta. „Esu tas žmogus, kuris daro nepopuliarų meną“, - drąsiai pareiškė kūrėjas, gimęs tada, kai šalyje atidarytas pirmasis lėlių teatras.
Besifotografuodamas anūkų būryje, laureatas juokėsi, kad tai ir nulėmė jo gyvenimo pasirinkimą.„Pirmasis mano spektaklis vadinosi „Amžini priešai“ ir tas pavadinimas mane sekė visą gyvenimą“, - prisiminė lėlininkas, pastatęs daug Anderseno, Haufo pasakų pastatymų.
Bet svarbiausios menininkui buvo lietuvių pasakos ir ypač poezija. V. Mazūras dėkojo pirmiausiai savo šeimai ir kartu kūrusiems menininkams. „Niekada nebuvau vienas“, - bendražygių nepamiršo lėlininkas.
Semiotikas meta iššūkį šiandienos beprasmybei
Literatūrologas įvertintas už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškos semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną.
„Priimu šią premiją visų semiotikų vardu“, - sakė K. Nastopka. Jis pridėjo, kad lietuviai semiotikai bando grąžinti A. J. Greimą Lietuvai bei jo „linksmą ir rimtą mokslą“.
72-ejų metų literatūrologas, semiotikas Kęstutis Nastopka premijos nesureikšmino. Jam svarbiausia – revizuoti Algirdo Juliaus Greimo idėjas Lietuvoje. „Mes visur ieškome prasmės, metame iššsūkį šių dienų beprasmybei“, - atsiimdamas premiją kalbėjo K. Nastopka.
Kur panaudos premijos pinigus, sakė dar nežinantis.
Architekto, kaip ir pastato įvertinimui, reikia laiko
Eugenijui Miliūnui premija paskirta už konceptualų architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą. Apdovanojimą atsiėmė ir laureato laišką perskaitė sūnus Vytautas Miliūnas.
Laiške architektas dėkojo už laisvę kurti. „Priimu įvertinimą visos savo komandos vardu“, - rašė E. Miliūnas.
Projektavimo įmonei „E.Miliūno studija“ vadovaujantis 60-ejų architektas mano, kad jo pasirinkta meno rūšis dažniausiai lieka nuošalyje. Tai iš dalies lemia ir tai, kad architektūrai įvertinti reikia ne vieno dešimtmečio.
Premijos nusipelno ne visų gyvenimai
Už nacionalinės premijos slenksčio liko tokie visuomenei gerai žinomi kūrėjai, kaip teatro, kino, televizijos aktorius Donatas Banionis, režisierius Algimantas Puipa, „Ąžuoliuko“ choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas.
Kai kurių iš jų kandidatūros, pavyzdžiui, aktoriaus Donato Banionio, teikiamos jau ne vienerius metus. Šių metų laureatai jau žinomi nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos nuo 1989 metų kasmet skiriamos siekiant skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus, taip pat ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams skiriama 800 bazinės socialinės išmokos dydžio premija. Šiuo metu ji sudaro 104 tūkst. litų.
