Kai ketvirtadienį A. Storpirštis prabilo, kad Taileris – jo haliucinacija, į sceną įėjo ne dviese, o trise: D. Stončius, V. Sodeika ir šelmiškai besišypsantis Marius Repšys, pastaraisiais sezonais išgarsėjęs kaip Vandalas ir Laurynas Oskaro Koršunovo spektakliuose „Išvarymas“ ir „Katedra“ Nacionaliniame dramos teatre.
M. Repšys „Kovos klube“ nevaidina, todėl jo improvizuotas pasirodymas šiame spektaklyje atrodė kaip sąmojinga citata, linkėjimai O. Koršunovui ir visam Nacionaliniam dramos teatrui. Be to, prasmingas vaizdas: Laurynas ir Vandalas atsiduria amerikiečio Chucko Palahniuko aprašytame Kovos klube, kur kaunantis įgyjama ne tik randų, bet ir drąsos bei pasitikėjimo.
Gal šita juokais įgyta patirtis suteiks Laurynui (personažui – ne aktoriui!) daugiau pasitikėjimo, kai teks žodžiais susikauti su vyskupu Masalskiu Justino Marcinkevičiaus dramoje. Nes pilkas aktoriaus džemperis ir santūrumas labiau asocijavosi su „Katedros“ Laurynu nei su treninguotu Vandalu Mariaus Ivaškevičiaus pjesėje.
Trijų Tailerių pasirodymas truko tik akimirką, bet laisva V. Bareikio „Kovos klubo“ struktūra leidžia tokius netikėtumus. Ypač turint omeny tai, ką A. Storpirščio herojus pasakoja apie anarchisto Tailerio išdaigas: neva dirbdamas kino mechaniku jis įklijuodavo į nekaltus animacinius filmukus po trumpą kadrą iš pornografinio filmo. Arba dirbdamas padavėju prestižiniame viešbutyje prišlapindavo į prašmatnių pietų sriubą.
Penktadienio vakarą A. Storpirštis ir M. Repšys vėl susitiks scenoje, tik šįkart Nacionalinėje, ir tai joks netikėtumas: abu vaidina „Išvaryme“, o jų pašnekesys antrajame veiksme – viena smagesnių „Išvarymo“ improvizacijų, taip pat verta linksmosios teatro istorijos, kurios, deja, niekas nefiksuoja.
