Ministro nuomone, vertėtų atkreipti dėmesį į efektyvesnį lėšų
naudojimą kultūros objektams, nes neretai viešuosiuose pirkimuose
dalyvaujančios įmonės pateikia per dideles darbų sąmatas ir
išleidžiama daug daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, nei reikėtų, jei
ir darbus atliekančios įmonės elgtųsi sąžiningai.
„Pasižiūrėję į atliekamus darbus šalies objektuose matome, kad
viskas teisėta, bet ne viskas ir ne visada teisinga. Jeigu
kiekvienas objekto vadovas tvarkytų kultūros objektus taip, kaip
savo namus, tuomet turėtume kur kas geresnius rezultatus ir
mažesnes išlaidas“, - sako Š. Birutis.
Ministras reikalaus asmeninės atsakomybės ir griežtai
prižiūrės, ar valstybės pinigai leidžiami atsakingai. Š. Biručio
nuomone, kultūros objektai taip pat negali būti tvarkomi
dešimtmečius, todėl kiekvienas objektas turi turėti aiškų
„krepšelį“ ir terminus.
„Kultūros objektai negali būti tvarkomi dešimtmečius, nes taip
ilgai tvarkydami pastatus galime nebetekti kultūros profesionalų ir
nauja kultūros mėgėjų karta neturės galimybės augti“, - sako
kultūros ministras.
Kalbėdamas apie lėšų skyrimo racionalumą ministras pabrėžė, kad
teatrai, siekiantys veikti atnaujintose patalpose, turi apsvarstyti
visus galimus variantus ir ieškoti priimtiniausio tiek teatrui, tiek žiūrovams varianto.
Praėjusią savaitę apsilankęs Palangoje ir Klaipėdoje kultūros
ministras sako, kad Lietuvoje kultūrai buvo skiriama per mažai
dėmesio ir lėšų, todėl kultūros objektai šiandien susiduria su
finansiniais sunkumais.
„Apsilankęs tvarkomame Palangos kurhauze, Klaipėdos dramos
teatre, remonto reikalaujančiame Muzikiniame teatre dar kartą
įsitikinau, kad padėtis iš tiesų sudėtinga, nes valstybės lėšų
visai Lietuvai neužtenka. Todėl jau šiandien būtina kalbėti apie
2014-2020 m. Europos Sąjungos lėšas tiesiogiai kultūrai, kurios padėtų atsirasti ne tik naujiems teatrams, bet ir kitiems kultūros centrams visoje
Lietuvoje. ES lėšos turėtų būti gaunamos ne per švietimą ar ūkį, kai
kultūros projektai „pritempiami“, kad atitiktų kitų sričių
sąlygas“, - sako kultūros ministras.
Ministro nuomone, dabar būtina kalbėti ne tik apie racionalų
lėšų naudojimą, bet ir apie jų aktyvias paieškas - Europos paramos
lėšų skyrimą tiesiogiai kultūrai bei naujas kultūros mecenavimo
tradicijas šalyje. Lietuvai taip pat reikalingas
Kultūros mecenavimo įstatymas, kuris skatintų privataus verslo
investicijas į kultūrą.
„Visame pasaulyje veikia įvairūs kultūros mecenavimo modeliai,
per kuriuos kultūra gauna lėšų iš verslo. Todėl ir mums vertėtų
peržiūrėti mokesčių ir teisės sistemas, kad verslininkams kultūros
rėmimas būtų patrauklus“, - sako Š. Birutis.
