Tą pačią dieną, kai Vilniaus savivaldybė tapo režisierės Dalios Ibelhauptaitės inicijuoto teatro „Vilnius City Opera” (VCO) dalininkė, sostinėje prisistatė dar viena nauja operos trupė – Baltijos kamerinis operos teatras (BKOT), vadovaujamas dainininko ir kompozitoriaus Jono Sakalausko.
Tiesa, šis teatras oficialiai egzistuoja nuo 2011-ųjų. Bet tik šį rudenį BKOT pasiūlė švietėjišką programą „Vilniaus operos studija”, kuri tapo pirmuoju solidžiu šio kolektyvo žingsniu įgyvendinant toli siekiančius tikslus.
Suspindo neįprasti balsai
Iš BKOT prisistatymo žiniasklaidai galėjo pasirodyti, kad ši kompanija nusiteikusi sekti „Vilnius City Opera” pėdomis ieškodama žaismingų, netradicinių būdų užmegzti kontaktą su savo gerbėjais.
Jaunieji operos gerbėjai bendravo su savo svečiais užeigoje „Čiop čiop” kepdami blynus. Prie keptuvių jie traukė Wolfgangą Amadeų Mozartą!
Tačiau kitądien vienas baigiamųjų „Vilniaus operos studijos” renginių sostinės Šv.Kotrynos bažnyčioje atskleidė trupės užmojus užimti iki šiol ignoruotą mūsų operos gyvenimo sritį.
Į ją, regis, nepretendavo nei valstybinės trupės, nei „Vilnius City Opera”. Tai barokinis repertuaras.
Teatralizuotam koncertui jaunieji BKOT solistai su maestro Donato Katkaus vadovaujamu Vilniaus savivaldybės Šv.Kristoforo kameriniu orkestru parengė spalvingą ir įdomią programą iš rečiau atliekamų įvairių epochų operos kūrinių.
Tačiau ir tokiame kontekste netikėtu, gaiviu skambesiu išsiskyrė George’o Friedricho Händelio operų „Rinaldas” bei „Julijus Cezaris” arijos ir duetas, atliekami sopranino Viktoro Gerasimovo ir kontratenoro Algirdo Bagdonavičiaus.
Tokių balsų Lietuvos scenose beveik negirdime.
A. Bagdonavičius koncerte nustebino virtuoziška barokine vokalo technika, V.Gerasimovas – nežemiško grožio ir tyrumo balso tembru, spindinčiomis viršūnėmis, subtiliu vokalo valdymu, kantilena.
„Turime pasaulinio lygio dainininką”, – po koncerto apie vienintelį Lietuvos sopraniną kalbėjo profesorius D.Katkus.
Siekia vytis Europą
Deja, šių retų balsų Lietuvos scenai prireikia tik išskirtiniais atvejais.
Grįžęs po studijų Karališkajame muzikos ir dramos koledže Anglijoje V. Gerasimovas netgi turėjo imtis sunkaus, su muzika nesusijusio darbo, kad pragyventų.
BKOT edukacinė programa „Vilniaus operos studija”, pasak J.Sakalausko, kaip tik ir buvo sumanyta kaip tiltas jauniems, dar neįsitvirtinusiems muzikos pasaulyje profesionalams į šalies kultūros gyvenimą, kaip jų kūrybinio proveržio impulsas.
Viktoras kartu su kolegomis Julija Karaliūnaite, A.Bagdonavičiumi, Tomu Pavilioniu, J.Sakalausku, Vytautu Vepštu ir Raimundu Juzuičiu galėjo studijoje patobulinti ne tiktai dainavimo, bet ir vaidybos bei šokio įgūdžius.
Mat dirbti su jais buvo pakviesti šių sričių specialistai iš Italijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos bei Lietuvos.
„Mes norime, kad į Lietuvą atvažiuotų geriausi pedagogai ir prodiuseriai, kad neiškristume iš Europos konteksto kaip maža, atskira šalis su savo dainininkais, ne visada mokomais pagal europinius standartus ir kvėpuojančiais naujausiomis tendencijomis”, – dėstė projekto „Vilniaus operos studija” sumanytojas J.Sakalauskas.
Kovo mėnesį BKOT pristatys dar vieną „Vilniaus operos studijos” kūrinį – prancūzų kompozitoriaus Charles’io Gounod operos „Faustas” premjerą. Beje, joje V.Gerasimovas dainuos Margaritos partiją.
Trupei talkinantis D.Katkus ketina imtis su ja ir daugiau operų.
„Lietuvoje nuolat išauga nauja puikių dainininkų karta. Tačiau neturime sistemos padėti jų karjerai, – apgailestavo maestro. – Kiek dainininkų yra pasklidę po pasaulio operos teatrus ir net negrįžta į gimtinę.”
Trūksta operos agentų
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Sigutė Stonytė atskleidė, kad visi išskirtinių duomenų jos studentai yra išvažiavę į Vakarus. Tokią ateitį profesorė pranašauja ir savo mokiniui V. Gerasimovui.
„Lietuvoje jam nėra kur atsiskleisti, – mano S. Stonytė. – Gaila, kad mūsų šalyje nėra žmonių, kurie užsiimtų operos solistų vadyba, investuotų į jų karjerą ir pristatytų juos svetur.
Dabar norint gauti darbo Vakaruose, o tai neišvengiama gyvenant mažoje šalyje, reikia išvažiuoti iš Lietuvos – kitaip liksi antrarūšis.”
Jaunus operos talentus ilgus metus stebintis maestro Gintaras Rinkevičius nebuvo linkęs dramatizuoti situacijos.
„Manau, kūrybinė karjera yra labai individualus dalykas – jokios sistemos čia negali būti, – įsitikinęs G.Rinkevičius. – Aišku, kad pagrindinė karjeros sąlyga yra talentas. Talentingas žmogus neprapuls.”
Tačiau maestro neabejojo, kad tokiems retiems talentams kaip V. Gerasimovas Lietuva – per maža šalis: „Jis turi galimybių Europoje ir pasaulyje, bet jo mažai reikės Lietuvoje. Nebent čia imtų masiškai statyti barokines operas.”
Šis repertuaras labai populiarus Vakarų Europoje, bet tik ne Lietuvoje. Gal BKOT pakeis situaciją?
Tradicijas kūrė kastratai
Maždaug iki XVIII a. vidurio italų operose moterų vaidmenis atlikdavo dainininkai kastratai, nes moterys neturėdavo teisės lipti į sceną.
Per vienus metus vien Italijoje būdavo iškastruojama daugiau kaip 4000 berniukų ir tik nedidelė jų dalis pasiekdavo šlovės olimpą.
Paskutinis dainininkas kastratas mirė 1922 m.
Šiais laikais baroko muzikos tradicijas puoselėja kontratenorai, natūraliai dainuojantys artimais moteriškajam altui ar mecosopranui balsais. Ypač retai pasitaiko solistų sopraninų, gebančių dainuoti sopranu.
