Trapi porceliano medžiaga, kūrinio degimo ugnyje paslaptis dailininkei tarsi gyvenimas, kuriame svarbus kiekvienas etapas. Mažiausia klaida, išryškėjusi degimo metu, gali paversti visą darbą į smulkiausias šukes.
Toks jausmas ją lydi nuo tada, kai pirmą kartą 1981 m. Kauno „Jiesios“ gamykloje menininkės rankų šilumai pakluso balto molio masė. Porcelianas pakerėjo plastiškumu, elegancija, švelniais aksominiais ir šilkinio spindesio tonų atspalviais.
Nuo 1977 m. E. Tamàs dalyvauja tarptautiniuose keramikų simpoziumuose Baltijos šalyse ir Vengrijoje. Ją labiau domino europietiško porceliano kultūros tradicijos ir moderni, avangardinė keramikos plastika. Įvertindama tokią kūrybinę patirtį, dailininkė savo kūryboje pasikliovė erudicija ir sunkiu įtemptu darbu, kuris davė rezultatų.
Jos kūriniai pelnė apdovanojimų tarptautinėse parodose, laimėjo tarptautinių studijų stipendijas prestižiniame keramikos meno centre Kečkemete (Vengrijoje).
„Dailininkė porceliano plastikoje jautriai panaudoja skulptūros, tapybos ir grafikos priemones. Tai harmoningų formų pasaulis, atsiveriantis judėjime, muzikaliu ritmiškų linijų pasikartojime ir spalvų spindesiu šviesoje. Kurti kiek neįprastas, tarsi iš kasdienybės erdvės ištrauktas formas, skatino idėja, kad iš Limožo porceliano masės galimi ne vien tik įprasti, utilitarinės paskirties dirbiniai,bet ir unikalios skulptūrinės kompozicijos, įkūnijančios žmogaus egzistencijos vertę, jo kiekvienos gyvenimo dienos prasmę.
E. Tamàs rankų darbo porceliano kūrinių grožis – tai jos sielos veidrodis, atsiveriantis tylioje dienos šviesos ramybėje. Tylos įvaizdis, dailininkei teikia impulsų, žadinančių jos kūrybinę fantaziją. Tai – paslaptis, kaip ir pati porceliano medžiaga. Todėl neatsitiktinai jos abstrahuotų formų cikluose vyrauja iškalbingos tylos leitmotyvas, kuris yra tarsi simbolinė nuoroda į žmogaus vienatvės dramą, į jo egzistencijos prasmę. E. Tamàs kūrinių dvasinio taurumo ir vidinės ramybės įspūdį sustiprina subtilios inkrustacijos iš aukso ir platinos,turtingos faktūros ir jautri toninė tapyba porceliano paviršiuje“, - taip E. Tamas kūrybą apibūdina menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė.
