Dar net pilnos darbuotojų komandos neturinti įstaiga dėl lietuviško kino sklaidos jau derasi su Berlyno bei Kopenhagos filmų festivaliais, tačiau kiek nauja įstaiga pagyvins liūdnoką nacionalinio kino padangę, neaišku, mat nežinoma, kiek tiksliai pinigų įstaiga perskirstys.
Kino režisieriai, prodiuseriai ir platintojai džiaugiasi, kad pagaliau šalyje atsirado institucija, kuri rūpinsis išimtinai vien kinu. Pasak jų, globojamas Kultūros ministerijos kinas nuolat likdavo nuošalyje, tad dabar atsirado vilties, kad garsiausi mūsų režisieriai taps žinomi ir pasauliui.
Pinigų daugiau, bet kiek – neaišku
Vietoje planuotų 15 darbuotojų Lietuvos kino centre kol kas dirba tik 9. „Artimiausiu metu priimsime dar 6“, – įsibėgėjančios institucijos darbus dėstė jos direktorius Rolandas Kvietkauskas. Tačiau komandoje nėra ir nebus nė vieno su kinu tiesiogiai susijusio žmogaus – pirmiausia tam, kad būtų išvengta interesų konflikto.
„Finansavimas tikrai didės“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos kino centrui vadovaujantis R. Kvietkauskas, primindamas Kino įstatymo pataisas, priimtas dar 2011-ųjų spalį. Jomis pakeistas kino finansavimas – įplaukos iš pridėtinės vertės mokesčio už filmų platinimą ir rodymą kino teatruose nuo 30 proc. padidintos iki 60 procentų. Šiuo metu PVM dalis sudaro apie pusantro milijono litų.
Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė Rasa Miškinytė sako, kad toks finansavimo padidinimas nepakankamas. „Vidutiniam nedidelio biudžeto vaidybiniam filmui reikia bent pusantro milijono eurų, o tai sudaro praktiškai visą Lietuvos biudžeto paramą kinui, taigi per metus galime sukurti vieną filmą.“
Ji taip pat priminė, kad šiuo metu kinui skiriami maždaug 7 milijonai litų per metus remia ne tik filmų kūrimą, bet ir jų sklaidą, platinimą, festivalius.
Kūrėjai vadovu patenkinti
Dėl pernai pradėtos kino finansavimo pertvarkos labai nerimavo kino kūrėjai. Anot jų, su kino žmonėmis nesitarta nei kuriant instituciją, nei formuojant jos veiklos gaires. „Blogai, kad visa tai darė vienas žmogus, bet laimei, jam kol kas sekasi tikrai gerai“, – Kino centro vadovą R. Kvietkauską vertino R. Miškinytė.
Projektą „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ užbaigusiam ir iššvaistytu milijonu kaltinamą Eloną Bajorienę pakeitusiam R. Kvietkauskui šiandien menininkai priekaištų neturi. „Centras veikia ne idealiai, bet su mumis tikrai kalbamasi“, – neslėpė R. Miškinytė.
Nepriklausomiems kūrėjams atstovaujanti prodiuserė sako, kad institucijos efektyvumą lems Kino taryba, spręsianti, kurie projektai turėtų gauti valstybės finansavimą. „Jei tarp jų bus vien kritikai, grįšime į tą patį tašką, kuriame buvome. Tarybos nariai turi išmanyti filmų gamybą ir visą pramonę“, – dėstė profesionalė.
Ir džiaugiasi, ir nerimauja
Pasaulinio pripažinimo sulaukęs režisierius Arūnas Matelis naujai įsteigtą Lietuvos kino centrą vertina teigiamai. „Mano manymu, jis labai aktyvus“, – portalui lrytas.lt sakė menininkas. Režisierius mano, kad Kino centrui svarbiausia derėtis su užsienio festivaliais dėl lietuviškų filmų sklaidos ir retrospektyvų.
Vienintele grėsme kūrėjas įvardija galimą paramą kino industrijai, pamirštant išliekamąją vertę turinčius filmus. „Kino industrija turi rūpintis Ūkio ministerija, o tą ji sėkmingai ir daro, tad būtų absurdiška, jei ir kultūros bei meno lėšos būtų paskirtos komerciniams projektams remti, – nerimavo A. Matelis. – Kultūros ministerijai juk nereikia visokių šokių dešimtukų, o pinigus skiria Operos ir baleto teatrui.“
Tai, kad įstaigai vadovauja su kinu tiesiogiai nesusijęs R. Kvietkauskas, režisierius taip pat vertino teigiamai, mat taip esą bus išvengta galimo interesų konflikto.
Režisierius pridėjo, kad lietuviškas kinas išties yra sėkmingesnis komercine prasme, nei įprasta manyti. „Lietuviškas filmas, kurį kaip gerą ir profesionalų pripažįsta užsienio ekspertai, festivaliai, patekęs į užsienio televizijų kanalus, generuoja daug didesnę auditoriją nei sėkmingiausias filmas kino teatruose Lietuvoje – skaičiuojama ne dešimtimis ar net ne šimtais tūkstančių“, – dėstė A. Matelis.
