Minėjimo programa prasidės sekmadienį iškilmingomis pamaldomis
Telšių katedroje. Telšių vyskupo vikaras katechezės ir jaunimo
reikalams Rimantas Gudlinkis teigė, kad šiose mišiose ypatingų
išorinių akcentų nebus.
„Kažkokio ypatingo išorinio akcento nėra numatoma, tuo labiau,
kad ta diena sutampa su Trijų karalių iškilmėmis - kad
nepradingtų išoriniuose dalykuose visa esmė“, - sakė kunigas
R. Gudlinkis.
Jis pažymėjo, kad jubiliejaus renginiai vyks visus metus.
Tarp jubiliejaus minėjimo programos renginių - kovą numatyta
žemaičių piligriminė kelionė į Romą, kurios metu numatomas
susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI, liepą vyksianti
jubiliejinė Lietuvos skautų stovykla „Gėrio pėdomis“, kurioje
turėtų dalyvauti per 2000 jaunuolių iš visos Lietuvos ir
užsienio.
Lietuvos paštas savo ruožtu išleido pašto ženklą, kuriais
įamžintos Žemaitijos krikšto 600-osios metinės.
Paskutinė pagoniška Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
žemė - Žemaitija - krikštyti pradėta 1413 metais. 1417 metų
spalio 23 dieną įkurta žemaičių vyskupija, jos vyskupu tapo
Motiejus Trakiškis.
Vilniaus universiteto profesorius istorikas Alfredas Bumblauskas
teigia, kad žemaičių krikštas yra svarbus visai Europos istorijai,
kuri glaudžiai susijusi su krikščionybės istorija.
„Vienaip ar kitaip visa Vakarų istorija yra susijusi su
krikščionybe, todėl Žemaitijos krikštas turi europinę reikšmę.
Tai yra paskutinis ištisas regionas, kuris buvo pakrikštytas ir
tokiu būdu susiformavo Europa. Visa mūsų krašto istorija patyrė
pilnatvę tiktai nuo čia“, - BNS sakė A.Bumblauskas.
Vyriausybės nutarimu jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų
programą koordinuoja Kultūros ministerija. Ji šių metų biudžete
jubiliejui numatė 1,6 mln. litų. Iš šių lėšų ketinama bent iš
išorės sutvarkyti pagrindinius statinius - Telšių katedros fasadus
ir šventorių, seminarijos išorę bei buvusios Varnių katedros
kriptą, kurioje palaidoti žemaičių vyskupai.
Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros šventoriaus ir fasadų
tvarkybos darbai jau yra įpusėję. Jiems Kultūros paveldo
departamentas šiais metais skyrė 1,5 mln. litų.
Po 1410 metų pergalės prieš kryžiuočius Žalgirio mūšyje,
Žemaitija liko pagrindinė Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo
konflikto su Ordinu priežastis. Vakaruose sklido kalbos, esą
lietuvių ir lenkų pergalė „netikra“, nes mūšis laimėtas
pasitelkus pagonis. Todėl 1413 metais Vytautas su Jogaila pradėjo
krikštyti žemaičius.
1422 metais Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į
Žemaitiją ir nuo to laiko grėsmės Lietuvai nebekėlė.
