Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje veikia paroda „Tautų arenoje. Paryžius 1937“.
Prieš 75 metus Lietuva pirmą kartą dalyvavo pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Minint šią sukaktį M.K.Čiurlionio galerijos požemiuose atidaryta nauja salė ir lankytojai kviečiami į parodą, kurioje bandoma bent iš dalies atkurti Paryžiuje buvusią Lietuvos ekspoziciją.
Parodos kuratorė M.Banytė po kruopelę surinko informaciją apie anuomet parodoje eksponuotus kūrinius.
Paroda pristato parodą
„Parodoje „Tautų arenoje. Paryžius 1937“ kalbama apie labai reikšmingus dalykus – apie mėginimą tarpukariu Lietuvą pristatyti kaip modernią ir šiuolaikišką valstybę, apie pripažinimo gausioje tautų arenoje siekiamybę, apie tradicijų ir naujovių taikymą reprezentuojant save pasaulyje. Tai retas atvejis, kad paroda pristato parodą“, – sakė M.Banytė.
Parodos kuratorė pasakojo, kad daugelis parvežtų iš Paryžiaus eksponatų buvo išblaškyti. Kai kurie pateko į valstybines įstaigas. Kiti dingo ir vis dar ieškomi. Dalis kūrinių pateko į muziejų.
Tarsi dirbant detektyvės darbą M.Banytei pavyko išsiaiškinti, kad pasaulinėje parodoje pabuvojo žymaus baldininko Jono Prapuolenio kėdė. Turtingoje muziejaus filatelijos kolekcijoje pavyko nustatyti, kurie 85 pašto ženklai pristatė Lietuvą.
Skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus kūrinys „Darže“, sukurtas Paryžiaus parodai, grįžo į Kauną ir papuošė savivaldybę, bet dingo politinių suiručių metu. Tačiau apdairūs Šiaulių „Aušros“ muziejininkai tuomet pasidarė šio darbo kopiją, todėl parodos žiūrovai gali pamatyti ir šį kūrinį.
Padėjo archyviniai dokumentai
Ištirti, kur yra eksponatai, padėjo A. ir P.Galaunių namuose saugoma medžiaga – daugiau kaip 40 originalių nuotraukų, kuriose užfiksuota 1937 metais Paryžiuje vykusios pasaulinės parodos „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“ Lietuvos skyriaus ekspozicija ir jos fragmentai.
Tai šių namų šeimininko, tuomečio muziejaus direktoriaus Pauliaus Galaunės palikimas. Jis kartu su Magdalena Avietėnaite buvo vieni pagrindinių asmenų, talkinusių rengiant Lietuvos ekspoziciją pasaulinėje Paryžiaus parodoje.
Svarbūs buvo ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomi Užsienio reikalų ministerijos ir kiti archyviniai dokumentai.
Jais remiantis pavyko atskleisti visą pasirengimo parodai eigą, išsiaiškintos problemos ir sunkumai, su kuriais buvo susidūrusi daug patirties neturėjusi Lietuvos valstybės valdininkija.
Tikisi žmonių pagalbos
Greta originalių kūrinių naujoje parodoje pateikiami ir eskizai.
Jie atspindi pasirengimo Paryžiaus parodai etapą, kartu užpildo spragas apie tai, kokie eksponatai anuomet pristatė Lietuvą Europai.
„Tikiuosi, kad po šios parodos išgirsime apie kai kurių kūrinių likimus – ne visi „įtariamieji“ dar nustatyti. Viliuosi, kad „byloje“ atsiras daugiau liudytojų, kurių „apklausa“ padės sudėlioti visus taškus ir išsklaidyti abejones“, – sakė M.Banytė.
