Kad tokia paroda įvyko, lėmė palankiai susiklosčiusios aplinkybės.
Sovietmečiu dirbęs fotokorespondentu savaitraštyje „Lietuvos žvejys“,
vėliau dienraštyje „Klaipėda“ jis nuolat atsidurdavo įdomiausiose ir
karščiausiose vietose.
Kažkada tos nuotraukos buvo išspausdintos laikraščiuose. Ilgą laiką
S. Jokužys manė, kad daugybė dabar jau istoriniais tapusių negatyvų
pradingo kraustantis iš vieno būsto į kitą. Ir kartą tvarkydamasis
garaže jis rado dėžę, pilną senųjų fotojuostų. Taip ir kilo mintis
surengti parodą „Laiko atodangos“.
„Laiko atodangos. Kas tai? Gal akimirkos, kai esame kieti kaip uola, o
gal amorfiški kaip molis, klampūs kaip durpynai... O kas aš ir jūs
esame laiko bėgime? - Dulkė Viešpaties akyje...“ - per parodos
atidarymą svarstė autorius.
Ne vienas į Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės biblioteką atėjęs
klaipėdietis senose nuotraukose atpažino save. Ir kitiems buvo gera
prisiminti svarbiausius Klaipėdos įvykius, kuriems jau - dvidešimt ir
daugiau metų. Tai - Taravos Anikės sugrįžimas į senąją vietą Teatro
aikštėje, Lietuvos atgimimo sąjūdis uostamiestyje, paminklų sovietų
stabams paskutinis šlovinimas ir griūtis, Sausio 13-osios nuotaikos,
kvapą gniaužiantis Trispalvės suplazdėjimas virš Muzikinio teatro,
daugiatūkstantiniai mitingai...
Tačiau žmonės ir tuomet ne tik
mitingavo, bet ir gyveno - gimdė vaikus, dirbo, linksminosi.
Iš viso jubiliejinėje parodoje eksponuojama per šimtą fotografijų. Kai
kurie parodos autorių sveikinę žmonės apgailestavo, kad jis
nebefotografuoja.
Privačiai leidyklai - spaustuvei vadovaujantis
S. Jokužys prasitarė, kad po kelerių metų verslą perleis dukterims ir vėl
čiups fotoaparatą.
