Vladas Vildžiūnas įvertintas už viso gyvenimo nuopelnus, Kęstutis Nastopka – ne tik už mokslinį, bet ir už kūrinio suvokimo meną. „Jis į literatūrą žvelgia labai plačiai, analizuoja juos ir kino ar dailės kūrinių kontekste, tai retas atvejis“, – sakė komisijos, rinkusios laureatus, pirmininko pavaduotojas Stanislovas Žvirgždas.
Vitalijus Mazūras sukėlė tikrą perversmą lėlių teatre. Jis taip pat įvertintas už etninės kultūros puoselėjimą, pastatė „Jūratę ir Kastytį“. Už Žalgirio ir Šiaulių arenų projektus laureatu paskelbtas architektas Eugenijus Miliūnas, anot komisijos, gražiai sujungęs pastatus su aplinka, suradęs erdvių proporcijas.
Žilvinas Kempinas, 43-ejų Niujorke gyvenantis kūrėjas, žinomas kaip minimalistinis menininkas. „Užsienyje gerai žinomo menininko darbai kabo šalia P. Picasso kūrinių, tik gal ne visi lietuviai tai žino“, – kalbėjo S. Žvirgždas.
Modestas Pitrėnas laureatu paskelbtas už šiuolaikines muzikos interpretacijas bei lietuviškos kultūros sklaidą.
Komisija posėdžiavo keturis mėnesius, o darbą baigdavo gerokai po darbo valandų. „Tai – sunkus ir varginantis darbas, kupinas teigiamo streso – vertindami suprantame, kiek iškilių kultūros žmonių turime“, – teigė S. Žvirgždas.
Už nacionalinės premijos slenksčio liko tokie visuomenei gerai žinomi kūrėjai, kaip teatro, kino, televizijos aktorius Donatas Banionis, režisierius Algimantas Puipa, „Ąžuoliuko“ choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas.
Kai kurių iš jų kandidatūros, pavyzdžiui, aktoriaus Donato Banionio, teikiamos jau ne vienerius metus. „Kodėl premijos negavo vienas ar kitas meno veikėjas, komisijos klausiama kasmet, prieštaravimų bus visada“, – neslėpė S. Žvirgždas.
Komisija ne vien posėdžiavo, bet ir žiūrėjo bei analizavo menininkų kūrybą. Iš 40 kandidatų pirmiausia atrinkta 12, iš jų – 6. Anot komisijos, didelių nesutarimų šiemet nebuvo. „Nesutapo vos keli balsai“, – neslėpė komisijos pirmininką pavadavęs fotomenininkas.
Nacionalinės premijos laureatus šiemet rinko literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, rašytojas Donaldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas, skulptorius Robertas Antinis, menotyrininkė Lolita Jablonskienė, architektas Saulius Juškys, kompozitorius Algirdas Martinaitis, teatrologė Irena Veisaitė ir kino režisierius Audrius Stonys. Komisijai vadovavo istorikas Alfredas Bumblauskas.
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gali būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.
Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 tūkst. Lt. Šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatus prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanos Vasario 16-ąją.
