Baigiantis 2012 metams aišku, kad per juos lietuvių kalba oficialiai praturtėjo apie tūkstančiu naujažodžių. Jeigu būtų renkamas „metų žodis“, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Bendrinės kalbos skyriaus vadovė dr. Rita Miliūnaitė neabejotinu favoritu laikytų veiksmažodį „trolinti“.
Kiti šių metų naujų žodžių „kolekcijos“ perlai - „apykojė“, „partinukas“, „tapšnoklis“, „darbėmys“ ir netrukus ateisiančios „Klaikėdos“.
- Kiek naujų žodžių buvo užregistruota per šiuos metus? Ar, lyginant su ankstesniais metais, naujų žodžių daugėja, ar mažėja?
- Tiksliai ir tvirtai į šį klausimą galima būtų atsakyti tik turint patikimus, šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis pagrįstus naujų žodžių fiksavimo įrankius. Lietuvoje, deja, tokių dar neturime, tad galima kliautis tik daug laiko ir pastangų atimančio, bet nenašaus rankinio darbo rezultatais. Galime tik pavydėti kitų šalių žodynininkams, ir turintiems tokių įrankių, ir nuolat leidžiantiems naujažodžių žodynus.
Į Lietuvių kalbos institute kuriamą Naujažodžių duomenyno kartoteką šiemet įtraukta apie 3 tūkst. naujų žodžių – skolinių, lietuvių kalboje sukurtų naujadarų ar naujų esamiems žodžiams suteiktų reikšmių. Bet šie žodžiai nebūtinai atsiradę tik šiemet. Kartotekos kūrimo pradžioje svarbu įveikti ankstesnių metų atsilikimą, suskaitmeninti iš anksčiau surinktus žodžius, o tik pasivijus laiką bus galima kalbėti apie konkrečių metų derlių.
Iš Naujažodžių kartotekos dalis žodžių perkeliama į duomenų bazę – Naujažodžių duomenyną. Jis yra visiems prieinamas internete (https://naujazodziai.lki.lt/). Šiemet į šią bazę sudėta ir baigiama aprašyti 1000 naujų žodžių.
Suskaičiuoti, ar naujų žodžių daugėja, ar mažėja, kol kas keblu, bet vis labiau gilinantis į šią sritį, patirtis ir nuojauta sako, kad jų plūsta vis stiprėjančiu srautu, nes vis įvairesnis darosi gyvenimas, kasdien atsiranda naujų realijų, kurias reikia pavadinti. Be to, žmonės darosi kalbiškai laisvesni, o bendravimas elektroninėje terpėje, ypač internete, palieka raštu fiksuotą ir situacinių, autorinių naujadarų kūrybą, kuri anksčiau, žmonėms bendraujant žodžiu, dažniausiai taip ir dingdavo be pėdsakų.
- Kokios tai srities žodžiai? Ar pagal registruojamus naujus žodžius galima ką nors pasakyti apie visuomenę, epochos aktualijas?
- Jeigu kalbėsime apie naujas realijas pavadinančius žodžius ar naujas žodžių reikšmes, turime bent sąlygiškai atskirti bendrąją ir specialiąją vartoseną. Specialiojoje, t. y. įvairiose mokslo srityse, kuriamų terminų – ištisos galybės, bet didžioji jų dalis, tarkim, kokie naujai sukurtų medžiagų pavadinimai, vartojami tik siaurai tų sričių specialistų ir bendrajai vartosenai neaktualūs. Mums įdomiausi tie žodžiai, kurie paplinta plačiau.
Naujai atsiradę žodžiai neabejotinai rodo, kuo vienu ar kitu laiku gyvena visuomenė. Kai kurie užsienyje leidžiami naujažodžių žodynai ir sudaromi taip, kad rodytų, tarkim, dešimtmečio aktualijas.
Iš to, kiek pavyksta aprėpti, matyti, kad lietuviškojoje vartosenoje daugėja žodžių iš tų mokslo sričių, kuriose šiuo metu vyksta revoliucinių atradimų – iš medicinos, biologijos, chemijos, fizikos ir su jomis susijusių naujųjų technologijų srities.
Neslūgsta naujažodžių srautas iš kompiuterijos, populiariosios kultūros (naujų dailės, muzikos ir kt. meno sričių stilių ir reiškinių pavadinimai), gyvenimo būdo (mados), pramogų ir ypač interneto kultūros („demotyvacija“, „memas“). Lietuviams ėmus nevaržomai keliauti po pasaulį ir besidomint kitų kraštų gyvenimu, į mūsų vartoseną kasdien patenka ir kitų kraštų realijas apibūdinančių žodžių.
Antai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svarstomose naujųjų svetimžodžių vartojimo rekomendacijose pastaruoju metu – pluoštai žodžių iš kitų tautų kulinarijos (vien sunormintų įvairiais būdais verdamos kavos pavadinimų – daugiau kaip dvidešimt: „bičerinas“, „marokinas“, „mokačinas“ ir kt.).
Man pačiai įdomu, kad nemažai naujų žodžių sukuriama net visuomenės santykių srityje, ypač pastaruoju metu suaktyvėjus vadinamajai tolerancijos (ar politinio korektiškumo) ideologijai.
- Kokie būtų įdomiausi žodžiai iš šių metų „kolekcijos“?
- Į Naujažodžių duomenyną, kaip minėjau, šiemet sudėta ir nebūtinai tik šiemet atsiradusių žodžių. Štai pernai fiksuotas dviem reikšmėmis naujadaras „apykojė“ (pagal „apyrankė“) – ant čiurnos nešiojamas papuošalas arba elektroninis prietaisas laisvėje esantiems kaliniams stebėti. Kiek ironiškas kokios nors Lietuvoje save partija vadinančios grupės nario pavadinimas – „partinukas“. Lietuvos pasididžiavimu turintis tapti lietuvių kuriamas nedidukas kosminis aparatas – „nanopalydovas“.
Tautišką atspalvį turintis prietaiso liečiamuoju ekranu (paprastai išmaniojo telefono) interneto šmaikštuolių sukurtas pavadinimas „tapšnoklis“. Gyvenamoji vieta, kurioje registruota gausybė ten veiklos nevykdančių verslo įmonių, – „verslo daigynas“; „darbgavys“ (pagal „darbdavį“) – kas gauna darbą. Įtaisas katėms nagams galąsti, aštrinti pavadintas „draskykle“.
Taip pat galima paminėti pavienius, daugiau pramogai ar reikiamai situacijai sukurtus naujadarus „kinkalgalvis“ (žaislas su kinkuojančia galva), „kuprinėtojas“ (keliautojas su kuprine po pasaulį), „klaikėdos“ (iš „klaikus“ + „Kalėdos“) – sukomercina ir subanalinta Kalėdų šventė.
Daugelis čia minėtų ir neminėtų žodžių sukuriami visai ne kalbininkų, nors visuomenė dar vis nėra linkusi tikėti, kad ji pati yra tikroji žodžių kūrėja.
- Kokį žodį rinktumėte „metų žodžiu“, jeigu būtų tokie rinkimai?
- Vienas iš kandidatų neabejotinai būtų veiksmažodis „trolinti“ (t. y. gluminti, erzinti, provokuoti), kurį triukšmingai į viešąją vartoseną paleido LR vyriausiosios rinkimų komisijos narys Liutauras Ulevičius, puikiai išmanantis interneto kultūrą. Joje tas žodis nėra naujas, „troliai“ savo darbą ten dirba seniai, bet iš kai kurių politikų ir pareigūnų reakcijos buvo matyti, kad jiems tai buvo tikrai iki tol negirdėtas ir nesuprantamas žodis.
Nesakau, kad jį reikėtų platinti ar juo labai džiaugtis, bet patekusi į politinio skandalo sūkurį ši internetininkų žargonybė tapo taikliu dabartinės mūsų visuomenės emocinės būsenos atspindžiu.
- Kaip vyksta naujų žodžių paieška, koks įtraukimo į žodyną mechanizmas?
- Šiuolaikinių informacinių technologijų apsuptyje apie tai kalbėti net nepatogu. Kol kas dirbama primityviu rankiniu būdu – skaitomi įvairūs tekstai ir iš jų renkami naujažodžiai, tikrinama, ar jie nėra fiksuoti pagrindiniuose mūsų žodynuose. Šis darbas kitose šalyse patikėtas kompiuterinėms programoms, kurios iš didžiulių tekstynų išrenka naujus iki tol nefiksuotus žodžius. Lietuvoje tokių bandymų prieš gerą dešimtmetį būta, bet kol kas turimi tekstynai nėra dideli ir ne tiek sparčiai pildomi, kad atspindėtų šios dienos vartosenos padėtį, o naujažodžių paieškos įrankiai, regis, buvo sukurti tik tam kartui.
Kodėl yra susidariusi tokia padėtis, pasakoti būtų galima ilgai. Šiuokart pasakysiu tik tiek: mokslo įstaigos Lietuvoje yra paverstos mokslo verslovėmis, ir mokslininkai, užuot dirbę tiesioginį mokslo tiriamąjį darbą, turi patys ieškotis tam darbui pinigų, rašyti ilgiausius projektus ir, jei pavyksta laimėti konkursą, daug laiko atiduoti visokiausioms biurokratinėms procedūroms, sąmatų sudarymams ir ataskaitoms, nes mokslo vadybininkų paprasčiausiai nėra.
Kartais pasiseka. Lietuvių kalbos institutas nuo pernai metų dvejus metus buvo įsitraukęs į šiaurės Europos šalis suvienijusį kalbos ir informacinių technologijų sanglaudos projektą METANORD. Jam buvo pateikta lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių (įvairių žodynų), kurie įsilies į bendrą Europos kalbų skaitmeninių išteklių rinką ir bus naudojami kurti naujoms kalbų technologijoms, įskaitant mašininį vertimą.
Naujažodžių duomenyno atsiradimas internete – vienas iš šio projekto rezultatų, tik gaila, kad skirtų pinigų neužteko padoresnei interneto prieigai su įvairiomis paieškos galimybėmis sukurti. Šiuo metu atnaujinama Lietuvos informacinės visuomenės plėtros programa iki 2019 m., tikėtina, teiks naujų galimybių (bent projektams rašyti).
Bet grįžkime prie naujažodžių kaupimo. Užfiksavus naujažodį elektroninėje kartotekoje, aiškinamasi jo kilmė, ieškoma būdingiausių vartojimo pavyzdžių, aprašoma reikšmė, jei reikia, teikiamos vartojimo rekomendacijos. Toks naujažodis patenka į minėtą internetinį Naujažodžių duomenyną.
Kitose šalyse organizuojamas platus savanorių, renkančių ir siunčiančių žodynininkams savo aptiktus naujažodžius tinklas. Visuomenės pagalba čia nepamainoma – kadaise ir didžiajam Lietuvių kalbos žodynui žodžius rinko ne vienas tūkstantis savanorių. Tam rengiamasi ir dabar, naujažodžių duomenynui žmonės noriai siunčia žodžius, tik didesnio srauto kol kas nepajėgtų atlaikyti du kelias valandas šiam darbui per parą tegalintys skirti Lietuvių kalbos institute dirbantys žmonės.
- Ar šiemet dažnai minimas naujadaras „marsaeigis“ jau užregistruotas?
- Dėl „marsaeigio“ gali pasirodyti keista, bet jis nėra šių dienų naujadaras. Jo vartosena suaktualėjo, kai NASA pernai metais į Marsą paleido marsaeigį „Curiosity“. Naujažodžių kartotekoje kol kas anksčiausiai „marsaeigis“ fiksuotas 2004 m. sausio 4 d. BNS pranešime.
Tada kaip neįprastas žodis jis dar buvo rašomas su kabutėmis. Ištyrus ankstesnius šaltinius gali paaiškėti, kad žiniasklaidoje jis atsirado dar anksčiau, nes vienas iš pirmųjų marsaeigių Marso paviršių sėkmingai pasiekė dar 1997 m., ir apie tai mūsų spauda neabejotinai turėjo rašyti.
Pagrindiniuose mūsų žodynuose „marsaeigio“ nėra (yra tik „mėnuleigis“), tad į Naujažodžių duomenyną jį įtraukiau, kad nepradingtų.
