„Orfėjaus lyrą“ tildo šalies valdžios dievai

Šį fondą prieš beveik 10 metų įkūrė gyventi į Lietuvą iš JAV sugrįžusi buvusi išeivijos dainininkė Birutė Vizgirdienė, įkvėpta užjūrio patirties. Amerikoje ji priklausė dviem - operos ir jaunų dainininkų rėmimo - fondams. Tokie fondai populiarūs visame pasaulyje, nes didiesiems operos teatrams išgyventi iš lėšų už parduotus bilietus neįmanoma.

Tačiau greitai B. Vizgirdienė su bendražygėmis iš „Orfėjaus lyros“ įsitikino, kad Lietuvoje labdara ne tik neskatinama, bet dargi gniuždoma.

Gruodžio 4-ąją „Orfėjaus lyros“ fondas pakvies į kalėdinį labdaros koncertą LNOBT. Jo metu sukauptomis lėšomis bus paremti talentingi jaunieji menininkai. Tokie renginiai - kone vienintelis šios ne pelno organizacijos pajamų šaltinis.

Tačiau padengus koncerto rengimo išlaidas ir sumokėjus mokesčius, tarp jų - itin didelę sumą LATGA agentūrai, fondo įplaukos taps simbolinės, nors artistai - „Orfėjaus lyros“ globotiniai - muzikuos be honoraro.

„Kai pirmą kartą rengėme kalėdinį koncertą, buvome apstulbusios: įvairūs mokesčiai iš mūsų atėmė pusę labdarai skirtų pinigų, - prisiminė B. Vizgirdienė. - Taip neturėtų būti, nes „Orfėjaus lyra“ - ne pelno organizacija: visas surinktas lėšas išdalijame.

Mokėti šitiek mokesčių absurdiška. Tačiau Lietuvos įstatymai, užuot palengvinę pagalbą žmonėms, ją apsunkina“.

Fondo aktyvistes ypač liūdina tai, kad aukotojai nesupranta, kur dingsta pinigai. Jiems kyla įtarimų, kad surinktos lėšos naudojamos neskaidriai.

Prieš porą metų B. Vizgirdienė iš nusivylimo buvo pasiryžusi atsisakyti „Orfėjaus lyros“ pirmininkės pareigų, bet įkalbėta vis dėlto liko vadovauti Fondui. Kitąmet jis švęs 10-ties metų sukaktį.

„Lietuvoje mačiau didelę perspektyvą, - prisiminė pirmuosius fondo žingsnius B.Vizgirdienė. - „Orfėjaus lyros“ nariais norėjo būti per 100 žmonių. Jie sumokėjo po 500 litų metinį mokestį. Tačiau už mokestį Fondo nariams reikėjo kažką duoti“.

Mat Amerikoje net už nedideles įmokas aukotojams siūlomos įvairios privilegijos ir dovanėlės. Bet svarbiausia - dalį aukos galima nurašyti nuo mokesčių.

Pavyzdžiui, „Orfėjaus lyros“ komiteto narė, buvusi išeivė Nerija Kasparienė prenumeruodama „Metropolitan Opera“ žurnalą visada prideda 250 dolerių auką. Ji ne tik ją susigrąžina, bet dar gauna iš teatro įvairių dovanėlių - kompaktinį diską, teatro kaledorių ar kitokių mažmožių.

„Lietuvoje beveik nieko negalėjome pasiūlyti Fondo nariams, todėl narystė iširo. Reikėjo keisti veiklos modelį“, - pasakojo B. Vizgirdienė.

JAV privatūs rėmėjai teatrams dovanoja neįtikėtinas sumas, nes mokesčių sistema skatina turtuolius aukoti kultūrai.

Pavyzdžiui, Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro privačios dotacijos pernai sudarė 182 milijonus JAV dolerių. Per kiekvieną operos transliaciją iš šio teatro „Forum Cinemas“ kino centruose ir mes, Lietuvos žiūrovai, esame skatinami prisidėti prie garsiausio pasaulio operos teatro gerovės.

Manoma, kad šių transliacijų dėka pirmą kartą per septynerius metus„Metropolitan Opera“ pavyko subalansuoti savo biudžetą, o privačios dotacijos pasiekė aukščiausią šio teatro istorijoje lygį.

Anot B. Vizgirdienės, tie patys žmonės JAV remia ir meną, ir ligonines, dažnai patys steigia įvairius fondus ar turi savo mėgstamus. Filantropija įsigėrusi jiems į kraują.

„Brandaus amžiaus žmonės vietoje gimtadienio dovanų dažnai pageidauja skirti jų vardu auką mėgstamam fondui ar netgi aukoti labdarai, užuot nešus gėles į jų laidotuves“, - pasakojo B.Vizgirdienė.

Įkvepiantis mecenatystės pavyzdys Lietuvoje „Orfėjaus lyros“ moterims buvo šviesaus atminimo Aldona Kundrotas Echaniz (1917-2011). Ji rėmė LNOBT labdaros ir paramos fondą nuo pat jo įkūrimo, o po mirties testamentu įpareigojo tai daryti JAV gyvenančią dukrą. Ši neseniai įteikė motinos vardu 5000 litų „Orfėjaus lyros“ globojamai fleitininkei.

Lietuvoje gimusi A. Kundrotas Echaniz čia praleido tik paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį - prieš tai ji gyveno JAV, Indonezijoje, Venesueloje.

Jos bei kitų didžiąją gyvenimo dalį svetur praleidusių lietuvių dosnumas remiant gimtinės kultūrą yra išskirtinis reiškinys.

„Vietos lietuviai jau supranta, kad reikia remti vaikų, senelių globos namus, ligonines. Tačiau surinkti lėšų kultūrai čia kažkodėl dar labai sunku“, - pripažino B. Vizgirdienė.

Priverstas atsisakyti narystės mokesčio, „Orfėjaus lyros“ fondas ėmė kaupti lėšas kartą metuose rengdamas labdaringus operos pokylius. Anot B. Vizgirdienės, tokią tradiciją turi visi didieji pasaulio teatrai.

Tačiau išpopuliarėjus pokyliams Lietuvoje, ir taip surinkti lėšų tapo sunku. Mat operos pokylis - vienas brangiausių: pernai pigiausias bilietas į jį kainavo 350 litų.

Tad šiemet fondo moterys nutarė padaryti pertrauką ir vietoje pokylio surengti kalėdinį koncertą, kuriame pasirodytų fondo paremti solistai.

„Lietuvoje gyvename nelengvai, bet jei bent mažo kąsnelio nenugnybsime nuo savęs kito labui, niekada neatsiversime gerumui“, - mano „Orfėjaus lyros“ sekretorė Nijolė Galinienė.

Ją imtis labdaros paskatino bendravimas su olandais. Moteris ilgus metus dirbo Nyderlandų ambasadoje, pamilo šios šalies žmones už nesavanaudišką dosnumą, jautrumą artimui. „Racionalūs, taupūs olandai noriai aukoja labdarai. Jiems esu dėkinga, kad pajutau labdaros davimo skonį“, - sakė moteris.

Pasak N. Galinienės, fondo savanorės visada perka bilietus į savo pačių renginius ir kitaip finansiškai remia fondą. Už darbą jos neima nė cento - sukasi iš idėjos.

„Mes žinome, dėl ko aukojamės“, - patikino N. Galinienė. Ji su kolegėmis didžiuojasi prisidėjusios, tarkime, prie to, kad operos artistas Vaidas Vyšniauskas gerai padainavo Otelą, o Jovita Vaškevičiūtė - Karmen.

Fondas tarp kitų parėmė šių solistų stažuotes Italijoje ir Prancūzijoje, skirtas parengti minėtus vaidmenis.

Pasak fondo entuziasčių, „Orfėjaus lyros“ paramos gali tikėtis bet kuris perspektyvus muzikinio teatro menininkas ar šiuo keliu žadantis eiti studentas, pateikęs prašymą. Tai tapo įmanoma dėl to, kad ir Lietuvoje jau yra drąsiai aukojančių menui pasiturinčių žmonių.

„Malonu sėdėti teatro ar koncertų salėje žinant, kad padėjai muzikuojančiam, - pripažino B.Vizgirdienė. - Lietuvoje turime labai gerų solistų. Gaila, kad saviškius kažkodėl nepakankamai mylime ir kartais nuvertiname“.

Prieš 14 metų grįžusiai į Lietuvą B. Vizgirdienei didelį įspūdį padarė čionykštės publikos muzikinis išprusimas. „Žmonės Lietuvoje ateina į renginius pasiruošę“, - pastebėjo buvusi dainininkė.

Anot jos, daugelis teatrų galėtų pavydėti LNOBT aukštų meninių standartų. „Tik gaila, kad dar negalime turėti fondo, kuriam lėšas garantuotų narystė, kokius turi kiti teatrai, - apgailestavo dainininkė. - Iki tikros mecenatystės mums toli, nes jos neskatina mokesčių sistema“.

B. Vizgirdienė ir kitos „Orfėjaus lyros“ savanorės yra nuolatinės LNOBT lankytojos: opera - jų mėgstamas menas.

Fondo pirmininkė prisimena kadaise turėjusi atkakliai taupyti, kad kartą per metus su vyru ir trimis vaikais nueitų į operos spektaklį Kalifornijoje. „Mesdavau pinigus į stiklainį“, - prisipažino B. Vizgirdienė.

Pasak N. Kasparienės, jai ir šviesaus atminimo jos vyrui vienas apsilankymas Vašingtono operoje kainuodavo apie 600 dolerių. „Amerikoje tik kartą ar du per mėnesį nueidavome į kultūros renginius“, - prisiminė moteris.

Lietuvoje buvusios išeivės sukasi kultūros gyvenimo sūkuryje. Jos džiaugiasi galinčios eiti, kur panorėjusios ir be rūpesčių pragyventi iš užjūryje užsidirbtų pensijų.

„Amerikoje tai būtų neįmanoma, - pripažino B. Vizgirdienė. - Grįžti į Lietuvą buvo geriausias mano gyvenimo sprendimas. Niekada dėl to nesigailėjau“.

„Orfėjaus lyra“ nuo įkūrimo 2003-aisiais surinko ir išdalijo kaip paramos lėšas daugiau kaip 500 tūkst. litų.

Fondas skyrė 22 stipendijas jauniesiems menininkams, parėmė dešimtį solistų stažuočių.

LNOBT pajuto jo paramą statydamas operas „Karmen“, „Lietuviai“, „Otelas“ ir kitas. „Orfėjaus lyros“ lėšomis LNOBT orkestras įsigijo aštuonis pučiamuosius instrumentus ir kėdes, choro moterys - koncertinius kostiumus. Fondas taip pat parėmė knygos apie ilgametį LNOBT dirigentą J. Aleksą leidybą ir operos „Žydė“ DVD įrašus.

Nuo 2009-ųjų Fondas skiria „Operos švyturio“ premijas geriausiam antraeilio vaidmens atlikėjui ir debiutantui.

Gruodžio 4-ąją kalėdiniame koncerte LNOBT su M. Staškaus diriguojamais LNOBT simfoniu orkestru ir „Ąžuoliuko“ bei „Liepaičių“ chorais pasirodys„Orfėjaus lyros“ stipendininkai ir laureatai V. Vyšniauskas, J. Vaškevičiūtė, R. Karpis, A. Malikėnas, M. Lukošiūtė, V. Mončytė, arfininkė A. Baliunytė, fleitininkė V. M. Daunytė, baleto šokėjas K. Chlebinskas.