Vienas originaliausių lietuvių saksofonininkų, drąsiai eksperimentuojantis bei tobulai valdantis instrumentą Petras Vyšniauskas ryžosi dar vienai naujovei – saksofonu atlikti klasikinių kūrinių transkripcijas.
Lapkričio 23-iosios koncerte „Saksofono romantikas” sostinės Kongresų rūmuose daugelis gerai žinomų kompozitorių impresionistų kūrinių, sukurtų kitiems instrumentams ar balsui, skambės kitaip.
Klausytojus turėtų sužavėti tai, kaip džiazo saksofonininkas, įpratęs laisvai improvizuoti, bet ribojamas griežtų klasikos taisyklių, sugeba net ir grodamas konkrečias natas improvizuoti tembru, garso spalva ir taip perteikti impresionizmo esmę ir grožį.
Artėjant koncertui su P.Vyšniausku susitikome prie Filharmonijos, kur jo laukė repeticijos su kitu akademiniu kolektyvu – Lietuvos kameriniu orkestru.
Sutrūkinėjusios muzikanto lūpos bylojo – šiuo metu jam išties intensyvus kūrybinio gyvenimo laikotarpis.
– Ar džiazo vandenys jums jau per seklūs, kad vis dažniau gręžiatės į akademinę muziką? – pasiteiravau muzikanto, šiemet atšventusio 55-ąjį gimtadienį.
– Studijavau pas vieną geriausių pasaulio klarnetininkų profesorių Algirdą Budrį, todėl visada mane traukė ir akademinė muzika. Esu grojęs ir šiuolaikinę, ir senovinę muziką, ir folklorą – šiais laikais reikia sugebėti groti viską.
Koncertuoti su simfoniniu orkestru tenka nedažnai, užtat man tai visada šventė ir didžiulis malonumas. Tai – pilnatvė. Muzikos garsų, spalvų, gyvenimo pilnatvė.
Šį koncertą vertinu kaip dovaną savo 55-ojo gimtadienio proga.
– Kaip kilo koncerto idėja?
– Mintį pasiūlė dirigentas Ričardas Šumila. Išgirdęs džiazo saksofonininko Branfordo Marsalio įgrotą impresionistinę programą su Londono simfoniniu orkestru, jis svajojo ką nors panašaus surengti Lietuvoje. Paskambino man ir pasiūlė.
Ilgai galvojau, nes tai sunkus darbas – reikėjo parengti daugiau negu 15 kūrinių. O honoraras nedidelis. Bet ne dėl pinigų gyvenu – gyvenu dėl muzikos, su ja einame vienu keliu. Sutikau ir matot, kokios mano lūpos...
– Saksofonas – jaunas instrumentas, atkeliavęs į muzikos pasaulį tik XIX amžiuje, tad kūrinių saksofonui su orkestru taip pat nėra daug. Koncerte atliksite perdirbinius. Ar tai neatrodys kiek komiškai, kaip bandymai birbyne groti Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinius?
– Saksofonas yra universalus instrumentas, galintis perteikti skambesio įvairovę.
– Kas jums svarbiausia renkantis repertuarą? Kokia programos, kurią šįkart atliksite, pagrindinė idėja?
– Koncerto programa – tikras delikatesas. Claude’as Debussy, Gabrielis Faure, Maurice’as Ravelis, Igoris Stravinskis – jų kūriniai įtaigūs, spalvingi, griebiantys už širdies. Repetuodamas kelis kartus net verkiau. Labai jautru.
Be to, į savo programas visada įtraukiu lietuvių autorių kūrinių. Ir šįkart pirmą kartą skambės Vidmanto Bartulio kūrinys orkestrui ir saksofonui „Muzika”.
– Groti su simfoniniu orkestru jums ne pirmiena?
– Dar 1982 metais su Filharmonijos orkestru atlikome Rimvydo Racevičiaus Koncertą saksofonui, su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru bendradarbiavau atliekant kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratoriją „Laiškas visiems tikintiesiems”.
Teko groti Niujorko filharmonijoje su Šv.Luko simfoniniu orkestru, su Prahos filharmonijos simfoniniu orkestru UNESCO būstinėje Paryžiuje, su Lietuvos nacionalinės filharmonijos orkestru Sergejaus Prokofjevo festivalyje Diuseldorfe. Tai nėra taip dažna, tad tokie koncertai man visada šventė. O šis – net dviguba, nes tai pirmasis Lietuvos istorijoje saksofonininko ir simfoninio orkestro rečitalis.
– Kokią žinią norite pasiųsti klausytojams šiuo koncertu?
– Linkiu gražiai pasimaudyti muzikoje. Ji nebus probleminė – ji eina į širdį.
Koncertas „Saksofono romantikas – Petras Vyšniauskas”. Lapkričio 23 d. 19 val. Vilnius, Kongresų rūmai.
