„Tarsi būčiau išgyvenęs antrą gyvenimą“, - pažiūrėjęs filmą prisipažino 73 metų vyras.
Po dokumentinio filmo „Tėvas“ premjeros 10-ajame Europos šalių kino
forume „Scanorama“ sostinės kino centre „Forum Palace“ ilgai netilo
plojimai, o toje pačioje salėje buvęs V. Z. Antonovas vis kartojo: „Ačiū
už supratimą.“
V. Z. Antonovas - vienas įdomiausių XX a. Sovietų Sąjungos nusikaltėlių.
Per savo gyvenimą jis yra pavogęs milijoną rublių iš įvairių įstaigų, su
bendraminčiais bandė pagrobė keleivinį lėktuvą, kad pabėgtų į Afriką.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vertėsi reketu. Dar prieš kriminalinę
erą buvo tapęs estrados konkurso „Vilniaus bokštai“ laureatu, įkūrė
vieną pirmųjų Lietuvoje kultūrizmo ir atletinės gimnastikos klubą.
Tačiau režisierius M. Sargsyanas nesigilina į savo herojaus kriminalinę
praeitį. Jam įdomus jo dabartinis gyvenimas ir vitališka prigimtis:
keturių atžalų iš ankstesnių santuokų susilaukęs tėvas dabar su
keturiasdešimt metų jaunesne žmona Rima augina šešis vaikus, kurių
jauniausiajam - tik dveji, globoja dar du kitos šeimos vaikus.
Dvejus metus M. Sargsyanas su kino operatoriumi Linu Dabriška filmavo
šios daugiavaikės šeimos gyvenimą jų ankštame bute ir vasarą kaime.
Paklaustas, ar netrukdė nuolat namuose šmėžuojančios kameros,
V. Z. Antonovas atsakė: „Įpratome ir nebekreipėme į jas dėmesio.“
„Tėvas“ - tai dokumentinis filmas apie buvusio kalinio vertybes, apie
žmogų, metusį iššūkį laikui ir likimui, apie begalinį norą gyventi. Tai
vienos šeimos meilės istorija. Be romantiškų akimirkų ir stebuklingų
pokyčių. Bet su dideliu potencialu pakoreguoti mūsų supratimą, kokia
yra ar gali būti laiminga ir mylinti šeima.
„Be abejo, dvidešimt metų kalėjimo ir nusikalstama veikla laisvėje
pakeitė mane iš esmės. Bet jaučiau, kad dar vis turiu jėgų ir šansų
sukurti tokią šeimą, apie kurią kalbėjo mano tėvas ir senelis“, - sakė
V. Z. Antonovas.
Jo tikslas - pagerinti senelio, susilaukusio 18 vaikų, rekordą.
„Džiaugiuosi, kad atsirado žmogus, kuris mane palaiko ir padės šį tikslą
įgyvendinti“, - apie savo žmoną R. Antonovienę, su kuria susituokė
Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pasakojo V. Antonovas.
Filme rodoma Antonovų kasdienybė: vaikai, laukiantys eilėje savo
porcijos jogurto ir sausainio, miegantys šiaudų prikrautuose garduose,
maudynės ežere, triukšmas, bėgiojimas, muštynės ir griežtas, viską į
vietas grąžinantis tėvo žodis.
Žiemą tėvas iš miško partempia eglutę, fotografuoja Kūčių stalą, prie
kurio susirinkę puošniais drabužiais vilkintys vaikai su kalėdinėmis
kaukėmis. Po to jis pats persirengia Kalėdų Seneliu ir apdalija vaikus
dovanomis.
O kai viena V. Antonovo dukterų apsiverkia, negavusi Barbės,
- nejaugi Kalėdų Senelis neperskaitė jos laiško? - motina, apkabinusi
dukterį, paguodžia: „Perskaitė, bet nespėjo rasti to, ko prašei. Sakė,
kad atneš per Naujuosius...“ Tampa aišku, kad tėvas yra pasiryžęs dėl
vaikų padaryti bet ką.
Šeima - tėvo gyvybingumo šaltinis. „Senis daro viską, kad jaustųsi
gyvas, reikalingas. Susilaukia vaikų, kad matytų juose alsuojančią ir
aplink dūzgiančią savo gyvastį. Kai tai išvydau, supratau atradęs
pagrindinę filmo temą ir labai gerą medžiagą“, - teigė režisierius
M. Sargsyanas.
V. Z. Antonovas filmo premjeroje pasirodė vienas. „Žmona liko namie
prižiūrėti vaikų“, - sakė jis ir pridūrė, kad į premjerą Šiauliuose
ateis visi, net ir dvimetis Aleksandras.
Juolab kad pats jis,
pažiūrėjęs filmą, buvęs sukrėstas ir kai kuriose vietose net verkė.
„Svarbiausia, kad žmonės mane suprato ir nepasmerkė, priėmė mane tokį,
koks esu“, - net kelis sykius pakartojo V. Z. Antonovas.
Filmą „Tėvas“ „Scanorama“ taip pat rodys Kaune lapkričio 22-ąją ir
Šiauliuose lapkričio 25-ąją. O nuo lapkričio 18-osios filmas bus
rodomas įvairiuose Lietuvos kino teatruose ir kino salėse.
