Fotografijos galerijoje atidaroma kiek neįprasta paroda. Žaismingi plakatai skelbia, kad tai – visos menininkų šeimos, rašytojų Indrės, Liudos ir dailininko Algirdo Jonušių fotoakcija „Mūsų“: nuotraukos, aplikacijos, eilėraščiai ir kitokios provokacijos.
Šiuo metu Belgijoje, žavingame Valonijos regione, šalia Namiuro, gyvenanti Indrė Jonušytė Panevėžyje baigė 5-ąją vidurinę, Vilniaus universitete – Tarptautinio verslo mokyklą. Gyveno ir dirbo Niujorke, Londone, Tulūzoje, Atėnuose.
Pirmąjį romaną „Rožių sala“ išleido, būdama 21 metų. Vėliau Lietuvoje pasirodė ir greit išpopuliarėjo dar trys kelionių ir meilės romanai: „Angelų žaidimai“, „Jūros akmenukų karoliai“, „Baltas šešėlis“. Pastarasis nominuotas K. Barėno premijai. Šiuo metu baigia pirmą didelės apimties fantastinio žanro knygą anglų kalba.
I. Jonušytę itin žavi autentiška Graikijos kultūra. Ten per kelerius metus gimė ir pirmoji fotografijos paroda.
Autorė nelinkusi sureikšminti savo naujojo pomėgio. „Savaip pasivogti akimirką: žmogaus nuotaiką, neįtikėtiną vakaro spalvą, dūmo siluetą, saulės spindulį, krevetės uodegos mostą ar kačiuko žiovulį šiandien gali kiekvienas. Man fotografija – didelis malonumas, kuriuo norisi dalintis. Nieko neišmanau apie pikselius, apšvietimą, „fotošopą“.
Jaučiuosi tarsi vaikas, stebintis mago pasirodymą. Nedarau nieko ypatingo, gal todėl nenusiviliu.
Myliu Lietuvą, Belgiją, Graikiją, saulę ir jūrą, dievinu kates, mėgstu gerą ir gražų maistą. O už kiekvienų durų, kiekvieno lango matau slėpiningą, dramatišką pasaulį.
Jie kaip žmonės – visi skirtingi, jeigu ir panašūs išorėje – niekada viduje“, - sako Indrė ir siūlo patiems tai pajusti jos graikiškų „Langų, durų, eilėraščių“ ciklo nuotraukose.
Algirdas Jonušis – gerai žinomas Panevėžyje mitologijos, istorijos tyrinėtojas, kulinarinio paveldo žinovas, kolekcionierius. Pirmasis Panevėžyje įkūrė privačią meninės keramikos įmonę, atidarė pirmąjį antikvariatą.
Pagal išsilavinimą juvelyras, vėliau keramikas yra surengęs ne vieną tapybos, ekslibrisų parodą. Neseniai miesto centre įkūrė unikalią vietinių ir turistų mielai lankomą Raktų uosio erdvę. Skaito paskaitas, rašo straipsnius. Išleido knygą ir CD „Aviečių medis. Panevėžio mitai, legendos, tikrovė“. Yra parengęs lietuviškų dievų ir deivių keraminių skulptūrų, dingusios Upytės kunigaikštystės žemėlapių ekspozicijas.
Sutapo, kad dukters darbų parodos išvakarėse pasirodė jo iliustruota prozininkės Liudos Jonušienės pirmoji poezijos knyga „Panevėžio albumas III. Buvo didelė diena“. Todėl parodos ekspoziciją nutarta papildyti ir puikiomis A. Jonušio daug metų fotografuojamo Panevėžio nuotraukomis bei tuo pačiu surengti albumo sutiktuves.
„Dažniausiai netikėtai užfiksuoti miesto vaizdai man – dar viena saviraiškos forma. Ar nenuvilsiu Jūsų, pajausiu parodoje. Kad ir kaip nutiktų, tokie dalykai žavi ir skatina autorius. Specialiai nebuvo ruoštasi. Su parodinėmis erdvėmis atsisveikinau prieš gerą dvidešimtmetį. Anuomet beveik kasmet dalyvaudavau jaunųjų dailininkų, grupinėse ir personalinėse parodose įvairių žanrų srityse: juvelyrikos, grafikos, tapybos aliejumi, pastele, keramikoje su akmens masės lipdiniais. Matyt, charakteris lėmė pasirodyti naujame publicistiniame žanre”, - būsimiesiems žiūrovams atvirauja A. Jonušis.
Vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Liuda Jonušienė leido kultūros ir istorijos žurnalą „Senvagė“, iškart įsteigė ir dešimt metų redagavo regioninį dienraštį „Panevėžio rytas“.
Vėliau drauge su fotomenininkais S. Bagdonavičium ir S. Saladūnu išleido dvi esė knygas „Panevėžio albumas. Laiškai iš Lietuvos provincijos“ ir „Panevėžio albumas II. 50 savaičių“, tris romanus: „Išnara“, „Bimsas“, „Nusišypsok, Flo“.
Leidėjo ieško naujausias – „Įkaitės tarsi Pelenų fėjos“. „Meno“ teatre ir Lietuvos radijo teatre pastatytos dvi jos pjesės, trečioji išleista CD formatu.
Prieš keletą metų po ilgos pertraukos vėl ėmė rašyti eilėraščius.
„Taip jau susiklostė, kad esu ir neetatinė dukters bei vyro kūrybinių projektų vadybininkė. Redaguoju Indrės romanus, straipsnius, Algirdo tekstus ir neišsenkančias idėjas. Matydama, kad susikaupė nemažai judviejų nuotraukų, pasiūliau surengti šią fotoakciją.
Neištvėriau neįterpusi savo trigrašio, pirmos savo eilėraščių knygos, trečiojo Panevėžio albumo „Buvo didelė diena“ pristatymo. Juk fotografija ir poezija – vieno kraujo sesės. Abejas reikia skaityti, o skaitant – permąstyti...“, – parodos Fotografijos galerijoje ir bendro su dukterimi Indre kūrybinio vakaro „Menas gyventi. Gyvenimo menas“ G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje išvakarėse lrytas.lt kalbėjo Liuda Jonušienė.
