„Aš nesureikšminu šio įvykio“, - išklausęs gausių aplodismentų ir draugiškai žvelgdamas į ištikimų gerbėjų eilę, trokštančią paspausti lietuviui ranką, po spektaklio sakė režisierius Eimuntas Nekrošius. Teatro žinovams ir eiliniams menininko gerbėjams E. Nekrošius atsakinėjo švaria italų kalba.
Kad E. Nekrošius įsimylėjęs ir puikiai pažįsta Italijos kultūrą bei įpročius, lengvai buvo galima įsitikinti „Argentina“ teatre įvykusio Dante's „Dieviškosios komedijos“ dviejų dalių – „Pragaro“ ir „Skaistyklos“ – spektaklio metu.
Sąžiningai atidirbtas tekstas, puiki aktorių vaidyba, kvapą gniaužianti scenografija ir dangų, žemę, pragarą ir kraują simbolizuojantys tobulai sukonstruoti aukščiausios kokybės audinių kostiumai – visos šios detalės, be abejonės, sujaudino didžiojo Viduramžių poeto Dante's Alighieri tautiečius.
Tačiau vien to neužtektų priversti Romos teatro publiką sulaikius kvapą klausytis Dante's „Pragaro“ ir „Skaistyklos“ teksto. Spektaklis truko beveik keturias valandas. Kuo italus kaskart pavergia E. Nekrošius?
Nors užkulisiuose nepavyko sutikti kitų režisieriaus šeimos narių – žmonos Nadieždos Gultiajevos ir sūnaus Mariaus Nekrošiaus, tačiau žvelgiant į lietuvio „Dieviškosios komedijos“ pastatymą neliko abejonių, kad stiprioji E. Nekrošiaus vieta – režisūros, scenografijos ir kostiumų harmonija.
Peršasi išvada, kad E. Nekrošiaus scenos triumfą užtikrina jo harmoninga šeima. Joje gyvuojančios pagarbos tradicijos – tai ir italų šeimos pagrindas. Žvelgiant į sceną tai pastebima plika akimi.
Kad italai negailestingi – ne kartą teko įsitikinti ir lietuvių režisieriui. Jis dar nepamiršo iššūkio Milano „La Scala“ teatre, kai Nekrošių šeimos darbas nuėjo perniek – J. W. Goethe's „Fausto“ premjera sutapo su aktorių streiku.
Bet žvelgiant į E. Nekrošiaus „Pragarą“ ir „Skaistyklą“ Romoje, nelieka abejonių - piktos atminties lietuvis neturi. Italai lietuviui atsilygina tuo pačiu.
E. Nekrošių italai dievina, nes puikiai prisimena jo statytus A. Čechovo ir W. Shakespeare'o spektaklius. „Ar prilygs Čechovui ir Shakespeare'ui E. Nekrošiaus Dante?“ - po pirmojo veiksmo per pertrauką svarstė teatro kritikai, žurnalistai.
Įveikti užduotį E. Nekrošiui pavyko, nes jis puikiai dirba su savo „Meno forto“ komanda. Kaskart spektakliams jis moka išrinkti ir asmenybes.
Rūbinėje pakalbintas Rolandas Kazlas skęsta prakaite. Tačiau aktorius laimingas. Jam neteko niekur kitur matyti tokios kultūringos publikos, kaip Romos teatre „Argentina“.
„Įsivaizduokite, nė karto per tris spektaklius nesuskambo mobilusis telefonas. Ir niekas salėje nekosėjo. Pas mus visi pradeda kosėti, vos tik imu skaityti Dante's monologus“, - stebėjosi R. Kazlas.
Jurgita Jurkutė irgi maloniai sutiko nusifotografuoti rūbinėje. Jos debiutas Italijoje neliko nepastebėtas. „Il Messagero“ rašo, kad „Mis Lietuva“ J. Jurkutė – ne tik gražuolė, bet ir puiki aktorė, išskirtine dikcija ir kūno grakštumu scenoje išsiskirianti moteris.
Tobulą klasikinio kūrinio interpretaciją „Dieviškojoje komedijoje“ harmoningai papildė N. Gultiajevos kostiumai, be kurių spektaklis atrodytų pilkas ir formalus. Ir dar ryškesnė sūnaus Mariaus scenografija – pilna simbolių, fantazijos, nekrošiško sugebėjimo matyti sceną iš salės.
Yra dar viena maža detalė, kuri kaskart Italijoje užtikrina E. Nekrošiaus sėkmę – jo spektakliuose niekada nepritrūko kitiems lietuviams nebūdingo temperamento ir sveikos ironijos. Tai nuginkluoja italus.
Teatre „Argentina“ parodytame Dante's „Pragare“ ir „Skaistykloje“ netrūko stingdančio šaltumo, baimės, abejonių, prieštarų.
E. Nekrošiaus meilė, gyvenimo džiaugsmas ir sugebėjimas žiūrėti į priekį leido režisieriui įveikti ne tik Shakespeare'ą, bet ir Florencijos genijų - Dante Alighieri.
„Nekrošiaus Dante – dvasingas“, - tvirtina italų dienraščio „La Reppublica“ teatro ekspertas Rodolfo di Giammarco.
