10-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šią savaitę Vilniuje pristatys keturias lietuviškos dokumentikos premjeras. Jauni režisieriai savitai žvelgia į posovietinės mūsų šalies problemas, kurios kino juostose pavirsta į kadrus, pasakojančius Švedijoje dirbančių emigrantų istoriją, žaislus gaminančių Baltarusijos miestelio gyventojų kasdienybę, dvasinę patirtį perteikiančią piligriminės kelionės juostą bei tėvystę analizuojantį filmą apie seną nusikaltėlį, užuovėją radusį šeimoje.
Iššūkis laikui ir likimui
Armėnų kilmės režisieriaus Marato Sargsyano beveik dvejus metus kurtas „Tėvas“ kino ekrane piešia tėvišką Sovietų Sąjungos nusikaltėlio Vido Zenono portretą. Per savo gyvenimą jis iš įvairių valstybinių įstaigų pavogė milijoną rublių, o ramybę rado šeimoje.
„Tėtis dabar ne nusikaltėlis, jis jau paseno“, - filme vaikiškai naiviu balsu kalba seno apgaviko atžala.
„Sutikau žmogų – labai talentingą seną profesionalų melagį, turintį įspūdingą kriminalinę praeitį, kuris po „karjeros“ sukūrė gausią šeimą su vienuolika vaikų – savotišką saugumo skydą. Filmu klausiau, kas atsitiko ir privertė žmogų pasikeisti“, - juostos kūrimo priešistorę prisiminė M. Sargsyanas.
„Kai tik įėjau į Vido apleistus namus ir duris atidarė senstelėjęs vyras su apatiniais, supratau, kad filmas jau prasideda“, - filmo kūrimą pasakojo kūrėjas.
Labiausiai režisierių sukrėtė laukinės šeimos taisyklės: „Vieną minutę vaikai keikdavosi, kitą skaitydavo į knygas, dar kitą – pažerdavo filosofinių perliukų“.
Kelionė į save
Ilga kelionė iš Vilniaus į Ispanijos Santjago de Kompostelos miestą – tokia Viliaus Jokūbo Tūro juostos „Sapnuoju, kad einu“ idėja.
Režisierius pasakojo, kad piligriminės kelionės jam padėjo įveikti psichologinius sunkumus.
Mažute buitine kamera kadrus fiksavęs kūrėjas keliavo tik pėsčiomis – tokiu būdu norėjo atkurti viduramžiškų dvasinių kelionių asketizmą.
„Iš pradžių net neketinau kelionių filmuoti. Einant pėsčiomis, svarbus kiekvienas papildomas kuprinės gramas, todėl net ir dėl mažytės kameros gali neįveikti distancijos“, - apie fizinės ištvermės reikalaujantį iššūkį kalbėjo režisierius.
V. J. Tūro filmas tarsi sako, kad kiekvieną iš mūsų keičia net ir mažiausia kelionė, visai nebūtina įveikti kelis tūkstančius kilometrų. „Kelionė padeda atsakyti į vidinius klausimus, pirmiausia, ieškoti harmonijos savo šeimoje. Tikiu, kad filmas žiūrovams ne tik iškels neaiškumų, bet ir padės atsakyti į tam tikrus klausimus“, - baigė režisierius.
Šių dienų „prarastoji karta“
„Nieko čia ypatingo, pusė Lietuvos šitą patį šūdą kabina“, - filmo „Antroji klasė“ anonse sako Švedijoje uždarbiaujantis emigrantas.
Juostos centre – ne tik šių dienų išeivių kasdienybė, bet ir bandymas užčiuopti nepilnavertiškumo kompleksą, „juodą“ darbą dirbančių žmonių gėda dėl nesugebėjimo integruotis svetur.
„Antrarūšių“ žmonių idėją kelianti režisierė M. Dauliūtė sakė, kad jai įdomiausias buvo emigrantų nenoras filmuotis: „Būtent derybas dėl filmavimosi daugiausia ir fiksavome“.
Pati dešimt metų Švedijoje gyvenanti kūrėja sakė, kad milžiniški emigracijos mastai neleidžia nutylėti problemos: „Tai yra svarbus mūsų istorijos etapas, kurį būtina užfiksuoti“.
Ne tik apie Baltarusiją
Jauna kūrėja Lina Lužytė žiūrovams pateikia juostą apie Baltarusijos miestelį Žlobiną, kurio gyventojai ilgą laiką gyveno iš žaislų siuvyklos. Staiga uždraudus žaislų prekybą, miestelio žmonės pasimetė, prarado pragyvenimo šaltinį, bet iš inercijos tebetęsė veiklą namuose.
„Važiuodama į Baltarusiją, žinojau tik dėdę su ūsais, bet nuvažiavusi pamačiau žmonių istorijas, apie kurias likęs pasaulis nežino“, - šnekėjo L. Lužytė.
Režisierė spaudos konferencijoje pasakojo apie sunkumus, patirtus filmuojant režimo sukaustytoje šalyje. „Teko patirti daug mėšlo – ir žmonių priešiškumo, ir policijos patyčių, - prisiminė L. Lužytė. - Bet filmo kūrimas mane išmokė nerežisuoti nei filmo, nei žmonių gyvenimo – tik matyti, jausti ir fiksuoti“, - dalijosi patirtimi juostos „Igruški“ autorė.
Kino juosta pasakoja apie Baltarusijos kasdienybę, bet, anot autorės, jis aktualus visiems: „Visi mes gyvename tam tikruose režimuose ar taisyklėse“.
