Italų muzikantai smarkią kolegę U. Žebriūnaitę praminė Valkirija

„Niekada nemaniau, kad po klajonių nutūpsiu Italijoje ir atsiversiu ten kaip menininkė labiau negu savo aplinkoje tarp Rytų europiečių“, - prisipažino 38 metų altistė U. Žebriūnaitė, baigusi muzikos studijas Šveicarijoje ir Vokietijoje, apkeliavusi su vienu geriausių planetos kamerinių orkestrų „Kremerata Baltica“ turbūt visas civilizuotas pasaulio šalis.

Šią savaitę Ulijona atvyko koncertuoti į Lietuvą iš Turino, kur jau kelerius metus dirba altų grupės koncertmeistere viename geriausių Italijos orkestrų „Orchestra Nazionale della RAI“.

Muzikės išvykimas į Italiją buvo netikėtas ir jos kolegoms Lietuvoje. Mat prieš tai altistė dvejus metus labai sėkmingai dirbo Lietuvos kameriniame orkestre (LKO) ir kartu plačiai gastroliavo su Gidono Kremerio vadovaujama „Kremerata Baltica“.

„Buvau tikrai patenkinta darbu - jaučiausi LKO kaip savo šeimoje, nes nuo mažens pažinojau daugelį šio orkestro muzikantų“, - prisipažino Ulijona.

Bet patyrusiai menininkei norėjosi išmokti dar kažko naujo, nerti į nežinomą simfoninį repertuarą. Be to, prisidėjo stabilumo, socialinio saugumo poreikis - LKO ji dirbo tik pusę etato.

„Man pasisekė, kad laimėjau sudėtingą trijų turų konkursą į puikų Italijos orkestrą. Buvo labai sunku atsisveikinti su savo lizdeliu Lietuvoje, su artimaisiais. Iš dalies teko atsisveikinti ir su„Kremerata Baltica“. Bet iki šiol dėl to nesigailiu“, - neslėpė Ūla.

Italijoje jai daug kas buvo nauja. Lietuvė itin sunkiai pratinosi prie savito italų humoro, bendravimo bei kalbėjimo manieros, ugningo temperamento.

„Iš pradžių įsižeisdavau dėl smulkmenų - net užkaisdavau iš pasipiktinimo, kai mano pastabas kolegos palydėdavo juokeliais, - prisiminė Ulijona. - Kai man prisegė Valkirijos pravardę, taip pat supykau.

O dabar viskas atrodo natūralu - pati įsitraukiau į kandžių žodelių pingpongą, atsišaudau triaukštėmis frazėmis. Pripratau prie to, kad italai visą laiką traukia vienas kitą per dantį, į nieką nereaguoja rimtai“.

Anot Ulijonos, italų muzikantai kitaip negu Rytų europiečiai žvelgia ir į savo profesiją - nesikabina į ją nagais stengdamiesi išspausti visa, kas įmanoma. „Ten nėra įtampos ir savotiško muštro, prie kurio mūsų regione pratinama nuo mokyklos. Tačiau visi groja tikrai gerai“, - dėstė menininkė.

Matyt, įkvėpta laisvės dvasios, U. Žebriūnaitė ėmė nešiotis į orkestro repeticijas fotoaparatą ir fiksuoti kolegas pertraukėlių metu ar netgi grojančius, kai nemato dirigentas.

„Turbūt iš tėvo (kino režisieriaus Arūno Žebriūno - Red.) paveldėjau polinkį gaudyti ir fiksuoti įdomius mometus, iškalbingas minas, - spėliojo Ūla. - Mane labai domina žmonių veidai. Sukaupiau jau visą savo kolegų portretų seriją. Galbūt pasiūlysiu tas nuotraukas iškabinti orkestro rezidencijoje“.

„Seniai norėjau fotografuoti, bet iki šiol neprisirengdavau. Italija atvėrė mano paslėptus talentus“, - pripažino muzikantė.

Turine prasiveržė ir artistinis Ūlos temperamentas, paveldėtas iš mamos dainininkės Giedrės Kaukaitės. Kartą repeticijoje ji spontaniškai padainavo Gremino ariją iš „Eugenijaus Onegino“ vietoje susirgusio solisto.

„Orkestras buvo priblokštas ir sužavėtas - kolegos vėl reikalavo mano solo, jau atėjus pasveikusiam dainininkui, - šypsojosi muzikantė. - Mano mama juokauja, kad Gremino ariją išmokau dar būdama jos įsčiose - manęs laukdamasi ji dainavo Tatjaną“.

„Orchestra Nazionale della RAI“ muzikantai, anot lietuvės, nemato rūpesčių - visų jų darbo sutartys yra neterminuotos. „Paradoksalu, kad italai žavisi kaip etalonu Rytų Europos muzikantų pasiaukojimu, netgi agresyvoku jų veržlumu. Į Turiną atvykstančios rusų garsenybės visada apsupamos ypatinga pagarba“, - atskleidė Ūla.

Dirbdama populiaraus nacionalinio televizijos ir radijo kanalo orkestre, U.Žebriūnaitė dažnai susiduria su pasaulinėmus žvaigždėmis. „Mūsų gyvenimas įvairus: įrašinėjame daug muzikos, nuolat dalyvaujame televizijos projektuose, tenka ir pakeliauti. Kiekvieną savaitę rengiame naujas programas su skirtingais dirigentais“, - pasakojo altistė.

„Turėčiau džiaugtis šiuo ramiu savo karjeros etapu. Tačiau gerovė neskatina menininko kūrybingumo. Patogus gyvenimas negali būti jo tikslas“, - įsitikinusi U. Žebriūnaitė.

Ji neapsiriboja darbu orkestre. Nuo šio rudens altistė dėsto Talino muzikos akademijoje, neatsigina mokinių ir Turine.

„Aptikau savyje pedagogo gyslelę, - džiaugėsi Ūla. - Man atrodo, studentai gerai jaučiasi mano pamokose, nekompleksuoja, nes tikiu, kad kiekvienas turi gerų pradų, kuriuos galima išugdyti. Kartais gaunu iš mokinių jaudinamų padėkos laiškų. Tai labai įkvepia“.

Ulijona dar pagriežia ir su Baltijos šalių jaunimo orkestru „Kremerata Baltica“.

„Gražus gyvenimas ir Italijos žavesys nenuslopino mano noro ieškoti savęs toliau, - aiškino muzikė. - Visada prisimenu G.Kremerio žodžius: „Niekas nėra pasiekęs viršūnės, nuo kurios nebūtų ko toliau siekti“. Jie tinka ir kūriniui, ir koncertui, ir visam žmogaus gyvenimui“.

Ūla nežada atsisakyti solistės ambicijų. Savaitei palikusi Italiją, ji atvyko į Lietuvą rengti solidžios rečitalio programos su kita menininkų dinastijos atstove, Eduardo Balsio anūke pianiste Indre Baikštyte.

Kol gyveno ant ratų, apie tai altistė galėjo tik pasvajoti, nes rečitaliui reikia didžiulių pastangų ir susitelkimo.

Duetas debiutuos lapkričio 11-ąją sostinės Taikomosios dailės muziejuje.„Šis koncertas man - kur kas svarbesnis už pasirodymus užsienyje, - teigė U. Žebriūnaitė. - Išbandyti save namuose - atsakingiausia. Be to, seniai svajojau pagroti su Indre - užsienyje mane dažnai pasiekdavo gandai apie nepaprastus jos gebėjimus.

Tikiuosi, mūsų abiejų laukia gražus skrydis“.

U. Žebriūnaitė rytdienos koncerte grieš pasipuošusi savo pačios pasiūtais rūbais. Norėdama atrodyti originaliai, atlistė Italijoje pradėjo pati modeliuoti ir siūtis koncertinius kostiumus.

Anot Ūlos, parduotuvėse ji neranda norimo stiliaus drabužių, o standartinių fasonų juodos koncertinės suknios jai įkyrėjo iki gyvo kaulo.

Kartais menininkė sukarpo pabodusius apdarus ir sudėlioja iš jų dalių koliažą. Jai ne visada pavyksta įgyvendinti savo idėjas - kartais, ilgai dirbusi, Ūla savo siuvinius suplėšo ir išmeta.