Ši kompozicija sulydė tiek daug įvaizdžių, temų, prasmių, paties autoriaus ankstesnės muzikos atgarsių, kad iškart susekti visų kūrėjo minties vingių neįmanoma. Juolab kad įvairovė sugulė į nuostabiai organišką ir įtaigią formą. Ilgiau kaip pusvalandį trukęs kūrinys pralėkė akimirksniu.
Minia virto bičių spiečiumi
Pirmuoju smuiku jame griežė Valclovo Augustino vadovaujamas choras „Jauna muzika“, įkūnijęs minią, kuri iš pradžių, anot autoriaus, viskuo šventai tiki, po to prisitaiko prie gyvuliškos išminties ir galiausiai virsta žlungančia bičių kolonija.
Choras dainavo ir pagal liturginius, ir pagal bereikšmius tekstus, dūzgė kaip bitės. Pasipuošę teatrinėmis gražmenėlėmis solistai (Nerijus Masevičius, Mindaugas Zimkus ir Asmik Grigorian) varijavo „gyvulinius“ garsažodžius. Pats A.Martinaitis kūrinio pabaigoje praėjo pro sceną vilkėdamas bitininko kostiumą.
Anot autoriaus, visi šie vizualiniai gestai – bereikšmiai, „tik labai teatrališki“. Tačiau greičiausiai jie sulauks daugybės interpetacijų.
Daug įvaizdžių – vienas siužetas
A.Martinaitis atskleidė, kad „Summą“ įkvėpė Michailo Bulgakovo romanas „Meistras ir Margarita“. „Tai dokumentinė muzika, nors nieko konkretaus ji neišreiškia, - aiškino autorius. – Joje daug skirtingų vaizdų, bet siužetas vienas kaip dokumentikoje. Siekiau visų elementų tarpusavio sąveikos“.
Prie premjeros įtaigos daug prisidėjo dažnas A.Martinaičio kūrybos interpretuotojas maestro Robertas Šervenikas, tą vakarą pirmą sykį dirigavęs Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui (LVSO).
Publika karštomis ovacijomis palydėjo ne tik A.Martinaičio „Summą“, bet ir Vytauto Laurušo Ketvirtosios simfonijos premjerą, austro Georgo Friedricho Haaso kūrinius.
Gyrė dėl europinio lygio
LVSO koncertas užbaigė lietuviams mažai žinomo kviestinio kompozitoriaus G.F.Haaso pristatymą „Gaidoje“ jo Smuiko koncertu bei nauju kūriniu „Tetraedrite“. G.F.Haasas gyrė atlikėjus dėl europinio lygio. „Mane sujaudino orkestrantų pasiaukojimas. Jie ir dirigentas padarė maksimumą“, - kalbėjo išklausęs lietuviškų savo muzikos interpretacijų menininkas iš Austrijos.
Komplimentų jis paprastai nežarsto. Anot G. F. Haaso, kompozitorius būna visiškai patenkintas savo kūrinio atlikimu, jei pats gerai nežino, ko nori. Kūrėjas neslėpė pastaraisiais metais rašantis beveik neįmanomą gyvai atlikti mikrotoninę muziką – esą jos emocinį lauką kaip tik ir sukuria beviltiškos atlikėjų pastangos pasiekti idealą.„Gaidoje“ prie G.F.Haaso muzikos idealo turbūt labiausiai priartėjo austrų smuikininkas Ernstas Kovačičius, jau dvyliktą kartą atlikęs emocionalų jo Koncertą. Bet tai – sena, prieš 14 metų parašyta, dar kitos estetikos G.F.Haaso kompozicija.
Du naujesnius svečio opusus Šiuolaikinio meno centre atliko latvių orkestras „Sinfonietta Riga“. Jam koją pakišo prasta salės akustika: ši vieta akustinei muzikai netinkama. Vien dėl akustikos priekaištų šiam koncertui turėjo ir F.G.Haasas. Be to, į „Gaidą“ neatvyko „Sinfonietta Riga“ vadovas Normundas Šnė, tądien sulaukęs pirmosios atžalos. Tad jį pavadavo du jaunučiai dirigentai.
Klausytojas supyko
Per 22 metus „Gaida“ užsiaugino smalsią publiką – ją domina ir šiuolaikinė lietuvių bei užsienio klasika, ir muzikos aktualijos bei eksperimentai. Tai liudijo gausi auditorija beveik visuose festivalio renginiuose. Be jų, visi norintieji dar buvo kviečiami tiesiogiai pabendrauti su muzikos kūrėjais prieš jų projektus – tai unikalus „Gaidos“ bruožas. Tokių susitikimų labai norėtųsi ir kituose festivaliuose.
Vis dėlto ir „Gaidoje“ publika dar užkimba ant kūrėjų provokacijų – ne visada žino, į kokį renginį eina, kokios muzikos klausysis.
Pavyzdžiui, Johno Cage‘o muzikos vakare supykęs klausytojas netikėtai tapo vakaro solistu. Įpusėjus kūriniui „4‘33“ (jo garsovaizdį sudaro tik atsitiktiniai aplinkos garsai) tylą salėje nutraukė monologas iš po balkono: „ Nežinau, kaip jums, bet man tai visiškai nepatinka. Jei mokėčiau švilpti – švilpčiau“. Jis su palydove nervingai nužingsniavo durų link. „Puiki „4‘33“ kulminacija!“ – triumfavo J. Cage‘o gerbėjai.
„Visi mano, kad „4‘33“ yra tik pokštas. Tai – vienas svarbiausių XX amžiaus kūrinių. Jis teigia, kad menas - tai dvasia“, - sakė J.Cage‘ui skirto projekto siela perkusininkas Vladimiras Tarasovas.
Nereikia niekur skristi
Mindaugas Urbaitis, kompozitorius, radijo laidų „Modus“ autorius:
„Šiemetė „Gaida“ buvo išskirtinė dėl gerų kolektyvų - „Bang on a Can“, „Amadinda Percussion Group“, „L'Itineraire“. Išgirdome tai, ką jie geriausiai daro jau ilgus metus. Smagu, kad festivalyje sulaukėme tokio lygio atlikėjų, o lietuviai nebandė groti to, ko nemoka. Dėl to „Gaida“ buvo išgryninta, gera ir įdomi.
Man asmeniškai festivalio atradimas buvo brito R.Hindo preparuotu fortepijonu atliekamos J.Cage'o „Sonatos ir interliudai“ šokio projekte „Danza Preparata“. Pianistas pagrojo J.Cage'ą kaip J.S.Bacho „Gerai temperuoto klavyro“ lygio kūrinį! Ir visas šis projektas man pasirodė vienas konceptualiausių festivalyje. Tik kelios dienos prieš pristatymą Vilniuje „Danza Preparata“ buvo rodoma Londone. Taigi turime tą patį, kaip ir svarbiausi muzikos centrai, – mums nereikia niekur skristi.
Kai kas „Gaidoje“ pasigenda lietuvių muzikos. Manau, tai nėra ir neturi būti lietuviškos muzikos forumas. Yra kitų vietų, kur gali skambėti lietuvių kūryba“.
