Taip iš pirmo žvilgsnio atrodė neįprastas šiuolaikinės muzikos festivalio “Gaida” projektas “Chroma XVII”, kurį sukūrė garsi britų kompozitorė Rebecca Saunders, atliko vienas geriausių Europos ansamblių „MusikFabrik“ iš Vokietijos, o atvežė į Lietuvą jungtinės Europos naujosios muzikos institucijų pajėgos kartu su Goethe institutu Vilniuje.
“Nesistenkite pamatyti visko – judėkite lėtai iš salės į salę, pasikliaukite savo ausimis”, - patarinėjo klausytojams prieš “Chromos” premjerą autorė. Iš tikrųjų antrajame ŠMC aukšte išsibarstę muzikantai protarpiais grojo labai intensyviai ir šaižiai, tarsi pabrėždami fizinę savo instrumentų garso prigimtį, - vienus klausytojus tai traukė, kitus vijo tolyn ieškoti ramesnių kampelių.
Mat kiekvienas muzikinės ekskursijos po ŠMC dalyvis tą vakarą galėjo susikurti sau priimtiniausią garsų koliažą artėdamas ar toldamas nuo muzikos šaltinio. O skleidė garsus ŠMC ne tik tradiciniais instrumentais groję „MusikFabrik“ nariai, bet ir visas muzikinių dėžučių orkestras, vinilinių plokštelių grotuvai bei kiti skambantys objektai.
“Chroma” keliauja po įvairias erdves jau nuo 2003 metų, tačiau man kas kartą ji nuskamba kaip naujas kūrinys, - prisipažino R. Saunders. – Kiekvienu atveju koncerto aplinka lemia vis kitokią jo modifikaciją. Kūrinio trukmė išlieka panaši – laiko atžvilgiu jo struktūra yra labai griežta, tačiau dėl akustinių erdvės ypatumų ir skirtingo nuotolio tarp muzikantų jo segmentų tarpusavio sąveika kinta. Tai labai plastiška, įgarsinanti architektūrą kompozicija“.
Neatsitiktinai unikalus kūrinys buvo užsakytas architektūros savaitės atidarymui Londono muziejuje „Tate Modern“. Iki premjeros Vilniuje jis apkeliavo jau šešiolika skirtingų erdvių, kaskart pateikdamas autorei kiek kitokį atsakymą į jai rūpimą klausimą: kas nutinka kūriniui, kai sugula vienas ant kito iki keliolikos jo garsinių sluoksnių?
„Chroma“ kelia kompozitoriui labai neįprastas užduotis – aš turiu būti pasirengusi kompromisams ir žaibiškiems sprendimams“, - aiškino R. Saunders.
Pavyzdžiui, dėl per didelio garsų aidėjimo vienoje Liono koplyčioje muzikantams teko groti kompoziciją vaikštant iš koplyčios į lauką ir atgal. O Hanoveryje viena „Chromos“ dalis buvo atlikta istoriniame sode čiulbant lakštingaloms.
Pasak R. Saunders, labai neįprasta buvo ir „Gaidos“ versija dėl visiškai tuščios ir stipriai aidinčios ŠMC erdvės. „Chroma“ itin sutankėjo. Tai buvo tarsi naujas eksperimentas“, - sakė autorė.
Šį vakarą Šiuolaikinio meno centre erdvės muzikoje temą tęs jau keturis dešimtmečius gyvuojantis ansamblis „L’Itinéraire“ iš Prancūzijos, parengęs festivaliui specialią „erdvinės“ muzikos programą.
