Vieniems T. Gutauskas žinomas kaip didžiulių skulptūrų „Lietuvos kelias” ir „Vienybės medis” autorius, kitiems – kaip žinomo tapytojo ir poeto Leonardo Gutausko sūnus, tretiems – kaip verslininkas, sugebėjęs daugybę lietuvių įkalbėti „nusipirkti po plytą”, kurios buvo įmūrytos į Baltijos kelią simbolizuojančią trispalvę sieną.
Akivaizdu, kad jis – vienas tų žmonių, kurie aktyviai kuria ženklus, primenančius naujausius šalies istorijos įvykius. Norėdamas įgyvendinti sumanymus dailininkas ne tik susiranda rėmėjų, bet ir į skulptūrų kūrimo procesą įtraukia nemažą visuomenės dalį.
Naujausias jo sumanymas – „Lietuvos skydas” – kviečia suvienyti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius.
– Kodėl pasirinkote skydo metaforą ir nusprendėte jį pastatyti būtent Druskininkuose? – paklausiau 42 metų T. Gutausko.
– Projekto šūkis: „Lietuvos skydas – tai Jūs”. Tai visi mūsų žmonės, kurie saugo tas idėjas ir valstybės vertybes.
Skydo metafora labai prasminga. Juk mes negalime sukurti tokių globalių apsaugos priemonių kaip priešraketinės gynybos skydas. Mūsų skydas, užtikrinantis tautos išlikimą, yra mūsų žmonės.
Todėl labai svarbu palaikyti glaudesnius ryšius su po pasaulį išsibarsčiusiais lietuviais. Galbūt kai kurie jų kada nors sugrįš ir padės mums išsikapstyti.
Nemuno krantinė Druskininkų centre pasirinkta todėl, kad ši upė – Lietuvos gyvybinė arterija ir gynybos linija. Jos pakrantėse yra daugybė pilių – ir Jurbarko, ir Kauno, ir Merkinės ar Liškiavos. Taigi skydas tarsi karių ištrauktas iš vandens ir įsmeigtas į žemę. Be to, netoli ir Lietuvos pasienis.
– Į ką bus atsuktas „Lietuvos skydas”: į Baltarusiją, Rusiją ar Europos Sąjungą?
– Visi manęs to klausia. (Juokiasi.) Reikės rimtai pagalvoti prieš statant. Nors tai tik simbolis, ženklas, kad esame pasirengę apginti savo vertybes.
Šalia skulptūros Druskininkų miestas žada įrengti išsamius informacinius stendus, kuriuose bus ir senieji Lietuvos žemėlapiai.
Kurortą aplanko svečiai iš viso pasaulio, tegu pasižiūri, kur buvo baltų žemės.
Druskininkai pasirinkti dar ir dėl to, kad ten – buvusios jotvingių žemės. O jotvingiai – beveik visiškai išžudyta baltų gentis, nes jie niekuomet nepasiduodavo į nelaisvę. Istorikų manymu, iš jotvingių likučių ir susiformavo dzūkai.
Taigi skydas – žymuo, kalbantis apie mūsų išlikimą, sudėtingą tautos istoriją.
– Kada iškils skulptūra ir kodėl joje bus surašyti miestai, kuriuose gyvena lietuviai?
– Planuoju, kad akmens skulptūra atsiras po dvejų metų. Ji – žmonių skydo simbolis, tarsi koks pasaulio lietuvių žemėlapis. Todėl ir nusprendžiau pažymėti vietoves, iš kurių bus pasiūlyti šviesuoliai.
„Lietuvos skydo” interneto svetainėje pasirinkęs Alytų ar Adelaidę gali pamatyti ten gyvenančių žmonių anketas. Tą informaciją, manau, bus galima panaudoti ir turistiniais, ir kultūriniais, ir verslo tikslais.
Pirminiais apskaičiavimais, miestų gali būti apie keturis šimtus. Tiek būtų sudėjus Lietuvos miestus ir miestelius bei tuos pasaulio miestus, kuriuose yra įsikūrusios lietuvių bendruomenės.
Bet pats projektas nesibaigs skulptūros pastatymu. Duomenų bazė galės būti pildoma nuolat.
– Daugelis menininkų nemėgsta kurti darbų, skirtų jubiliejams. Nuo sovietmečio dar yra likusi ir alergija oficiozinėms skulptūroms. Kaip jums pavyko ją įveikti?
– Man patiko kurti visuomeninius projektus. Tai visai kas kita nei skulptūros Leninui ar revoliucijos jubiliejui.
Mano manymu, ypač mažai skulptūrų ir paminklų yra sukurta naujausios mūsų istorijos temomis. Vis dar atiduodame skolą kunigaikščiams ar prieškario Lietuvos veikėjams. Norisi, kad būtų daugiau šio laiko ženklų.
Man svarbu, kad žmonės atsimintų ir laisvės kelią, ir krepšinio pergales.
Buvo įdomu savaip įprasminti ir tūkstantmetį.
„Vienybės medžiui” idėją pasufleravo etnologai, pastebėję, kad senuosius lietuviškus ornamentus galima kiek nori didinti arba mažinti, tačiau jų grožis nuo to nenukenčia – skulptūra tapo paminklu mūsų etnokultūrai.
– „Laisvės kelio” plytą galėjo įsigyti kiekvienas norintis. Žmonės šnekėjo, kad tarp jų buvo ir stribų, ir kitų Lietuvos laisvės priešų. Kaip išvengsite to „Lietuvos skydo” projekte?
– Visi mano projektai yra jungiantys žmones. Juk negalėjau sakyti, kad sienoje negali būti pavardžių tų žmonių, kurie stovėjo Baltijos kelyje, bet buvo komunistai. Ne tai tuo metu buvo svarbiausia.
Tik tokia vienybė, kokią jautėme anuomet, galėtų būti kelias į kitokią Lietuvą. Neatsitiktinai dabar ir estai, ir latviai planuoja „Laisvės kelio” skulptūros tęsinius pastatyti Taline ir Rygoje.
Beje, valstybės lėšomis.
O dėl žmonių, siūlomų „Lietuvos skydui”, esu visai ramus, nes turime solidžius žinovus, kurie padės atrinkti tikrai vertus kandidatus. Juk pasitaiko visko. Jau esame gavę net dvi anketas, kuriose pristatyti iš viso neegzistuojantys asmenys. Jas tiesiog išmetėme.
– Kodėl sumanėte skulptūrą papildyti internetine duomenų baze?
– Skulptūra tęsia su svarbiausiais valstybės įvykiais, istorija susijusių mano darbų ciklą. Po „Vienybės medžio” ir „Laisvės kelio” atsiranda „Lietuvos skydas”. Norėjosi, kad darbas būtų įdomus visuomenei, todėl atsirado antras projekto etapas – svetainė www.lietuvosskydas.lt.
Pastaruoju metu mano darbas – ne tik sugalvoti ir įkūnyti idėją. Daug bendrauju su žmonėmis, bandau įtraukti juos į kūrybos procesą. Manau, kad daugeliui dabar svarbi lietuvių išsilakstymo po pasaulį tema, masinis kosmopolitėjimas.
Todėl ir pradėjau nuo interneto svetainės. Kviečiu visus prisidėti prie iškiliausių lietuvių paieškos visame pasaulyje.
Per porą savaičių daugiau nei šimtas žmonių užpildė mūsų pasiūlytą anketą.
– Kaip planuojate pasiekti įvairiose šalyse išsibarsčiusius tautiečius?
– Projekto partnerė – Užsienio reikalų ministerija, kuri vykdo „Globalios Lietuvos” programą, stengiasi užmegzti ryšius su lietuviais visame pasaulyje ir remia tokių socialinių tinklų kūrimą.
Visai neseniai Lietuvos užsienio reikalų ministras Atlantoje (JAV) pristatė mūsų idėją lietuvių bendruomenių pirmininkams, išdalijo skrajutes.
Norėtųsi, kad žmonės siūlytų mums tų bendruomenių šviesuolius, kurie palaiko svetur lietuvybę, kuria savaitgalines lietuvių mokyklas, laikraščius arba tiesiogine profesine veikla garsina Lietuvą.
Lietuvos paštas, turintis savo skyrius visoje šalyje, parengs specialius informacinius skydus, kviečiančius siūlyti projektui iškiliausius žmones. Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel” planuoja pasiūlyti specialias programėles mobiliesiems telefonams, kurios padėtų prisijungti prie tinklalapio ir užpildyti anketą.
– Kas šį sykį parems jūsų idėją finansiškai? Juk pretendentus galima siūlyti nemokamai.
– Žinoma, nemokamai. Kol kas ir investicijos į šį projektą nėra didelės. Juo susidomėję žmonės paremia savo darbu.
Skulptūrai pastatyti prireiks daugiau lėšų, bet manau, kad pavyks įkalbėti prie to prisidėti kai kurias solidesnes lietuviško kapitalo įmones.
Į „Lietuvos skydą” jau lekia ir kritikų ietys
Pasirodžius pranešimams apie Druskininkuose planuojamą statyti T.Gutausko skulptūrą socialiniame tinkle „Facebook” spalio 8 dieną susikūrė virtuali bendruomenė, pasivadinusi „Aš už tai, kad „Lietuvos skydas” stovėtų Gutausko svetainėje”.
Ironiškame bendruomenės apraše aiškinama, kodėl žmonės kviečiami išsakyti neigiamą nuomonę apie šį meninį projektą: „Nes Lietuva jau ir taip užtektinai apsėklinta jo Menu. Be to, tokia graži skulptūra geriausiai jausis autoriaus namuose.”
Per keletą dienų „Lietuvos skydo” projektui nepritariančių socialinio tinklo narių skaičius viršijo pusantro šimto. Tarp jų – nemažai žinomų menininkų: rašytojų, dailininkų. O rugsėjo 20 dieną „Facebook” tinkle sukurta oficiali „Lietuvos skydo” bendruomenė po trijų savaičių turėjo vos 14 narių.
„Lietuvos skydo” bendruomenėje galima rasti projekto iniciatyvinės grupės narių sąrašą, tarp jų – mokslininkai, verslininkai, žurnalistai. Tarkime, žurnalo „Valstybė” įkūrėjas ir redaktorius Eduardas Eigirdas, profesoriai Libertas Klimka ir Antanas Tyla, bendrovės „Omnitel” prezidentas Antanas Juozas Zabulis.
Oficialiame puslapyje skelbiamos projekto pristatymo akimirkos, keletas įdomių faktų apie tokius žinomus žmones kaip Arvydas Sabonis ar Antanas Smetona, tačiau nėra jokių diskusijų. Jos verda „Lietuvos skydo” priešininkų stovykloje.
Vieni mano, kad „ksenofobijos simboliui visai netinka stovėti atvirame daugiakultūriškumui kurorte”, ar primena, jog „būtų gerai, kad viešoms erdvėms užstatyti vyktų konkursai”. Kiti abejoja dėl plastinio prieš globalizaciją nukreipto darbo sprendimo: „Idėja įdomi, bet... Geriausiu atveju objektas panašus į Romos legionierių skydą. O Roma kaip tik, sakyčiau, antikinės globalizacijos simbolis”.
Kai kurie kritikai siūlo susimąstyti ne tik apie skulptorių, bet ir apie architektų atsakomybę dėl Lietuvos kraštovaizdį žalojančių estetiškai primityvių kūrinių.
