Buvęs profesionalus jojikas, dabar dizaino įmonės vadovas, žygeivis G. Kaltenis naujoje knygoje pasakoja apie istorinį-kultūrinį žygį žemaitukais senuoju Jogailaičių, dar vadinamu Valdovų, keliu. Tai tas pats kelias, kuriuo Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, vedamas begalinės meilės, lydėjo savo žmonos Barboros Radvilaitės palaikus iš Krokuvos į Vilnių.
2011-ųjų vasarą devyni lietuvių raiteliai, minėdami karalienės Barboros 460-ąsias mirties metines, žemaitukais nujojo iš Vilniaus į Krokuvą. Šio 1000 kilometrų žygio reportažus spausdino „Lietuvos rytas“, informavo kiti leidiniai, televizija.
Knyga „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ – tai jau antrasis autoriaus pasakojimas, savotiškas 2010 m. vykusio pirmojo istorinio 2000 km žygio žemaitukais iki Juodosios jūros aprašymo, irgi išleisto atskira knyga, tęsinys.
Renginio prodiuseris ir vedėjas Arūnas Dudavičius pristatė renginio dalyvius ir svečius: knygos autorių žygeivį Gintarą Kaltenį, fotografą Gintarą Šiuparį, dailininką Rimantą Tumasonį, „Versmės“ leidyklos darbuotojus, dalyvavusius rengiant knygą – kalbos redaktorę Auksę Gasperavičienę ir viršelio dailininkę Oną Liugailienę, taip pat žygio žemaitukais į Krokuvą vadovą, Klajūnų klubo prezidentą Gintautą Babravičių, žygio idėjos autorių ir raitelių vadą Giedrių Klimkevičių, kitus raitelius.
Rotušės Didžiojoje salėje tirštai susėdę šurmuliavo moksleiviai, renginį atidžiai stebėjo senjorai, žygio dalyvių pasveikinti atėjo bičiuliai. Nemenką kelionės į Krokuvą dalį bėgte įveikęs garsusis šunelis Alšis, tik retsykiais iš nuobodumo inkšteldamas, drausmingai gulėjo greta savo šeimininko raitelio Antano Narmonto. Paprašyti jiedu drauge pakilo į sceną.
Susirinkusių akį džiugino senovinių šokių grupė „Baltoji pavana“, Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą įtaigiai suvaidino aktorių duetas Rasa Poškuvienė ir Žilvinas Smalskas.
Vilniaus edukologijos universiteto dėstytojas, buvęs „Misijos Sibiras‘07“ dalyvis Mindaugas Nefas trumpai priminė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, paskutinio Jogailaičių dinastijos atstovo Žygimanto Augusto ir vienos įtakingiausių Lietuvoje Radvilų giminės palikuonės Barboros Radvilaitės meilės dramą. Apie ne vien romantikos, bet ir sunkių išbandymų kupiną istorinį-kultūrinį žygį į Krokuvą pasakojo G. Babravičius.
G. Kaltenis prisipažino, kad antrąją knygą parašyti, kaip ir pirmąją, – „Žygis žemaitukais prie Juodosios jūros. 2000 kilometrų istorijos“, – paskatino draugai ir bičiuliai, po abiejų žygių vis prašę papasakoti, kaip viskas buvo iš tikrųjų.
Svarbiu vakaro akcentu tapo Vilniaus valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos doc. dr. Jolantos Karpavičienės žodžiai: „ Ši knyga – tai patraukliai, nuoširdžiai ir įdomiai parašytas dienoraštis, įtraukiantis į žygio įvykių sūkurį ir atveriantis Lietuvos istorijos ženklus. Dalį jų žygeiviai aptiko pakeliui, dalį įžvelgė sutiktuose žmonėse arba užčiuopė savyje. Su kelionės peripetijomis susietos konkrečios istorinės žinios pateikiamos neprikišamai, jos tarsi savaime įstringa į skaitytojo atmintį, taip priartindamos, „sužmogindamos“ ir „sudabartindamos“ praeitį. Ir šis santykis nėra statiškas. Jis kelia daugybę klausimų. Į dalį jų atsako pats autorius, kuris kalbina istorikus, etnologus, menininkus, o jų žinias ir mintis darniai įjungia į pasakojimo audinį. Kiti klausimai lieka atviri – tarsi intriga, paraiška kitoms kelionėms“.
Reikšmingas istorikės mintis, pateiktas ant knygos „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ galinio viršelio, susirinkusiems perskaitė Rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus.
Po oficialiosios dalies renginys tęsėsi toliau: buvo žiūrimos žygio skaidrės, šnekučiuojamasi prie kavos ir arbatos puodelio. Veikė Gintaro Šiupario žygio nuotraukų paroda.
