R. Bartkus – JAV žinomas iliustratorius, galintis pasigirti anksčiau minėtų leidinių pripažinimu. Kūrėjas, kilęs iš Lietuvos, savo pristatyme drąsiai vartė ir „karpė“ JAV bei Šveicarijos vėliavas, kūrė „pasaulio vadovo portretą“, o baisių naujienų sraute įskaitė kone dievišką frazę: „Meilė yra viskas“.
- Ar tikrai taip paprastai gimsta jūsų iliustracijos? Tiesiog imat ir ką nors apverčiat? - portalas lrytas.lt paklausė R. Bartkaus.
- Tai – labai supaprastintas variantas. Bet man atrodo svarbu pažiūrėti į tą patį dalyką iš kitos perspektyvos. Kai žiūri į kažką labai ilgai, tas vaizdas įauga į smegeninę, labai svarbu apversti tą dalyką. Dažnai baigiu piešti piešinį jį apvertęs. Siužetas nebūtinai keičiasi, bet geriau pamatau padarytas klaidas. Toks pratimas tinka ir kitose gyvenimo situacijose.
- Kokius populiarius įvaizdžius mėgstat naudoti savo piešiniuose?
- Man patinka naudoti stereotipinius įvaizdžius ir juose pamatyti kažką netikėto. Viena vertus, žiūrovai visada atpažįsta stereotipinius įvaizdžius. Jei pieščiau tik tai, kas man patinka, žiūrovai neturėtų su tuo ryšio. Bet jei nupiešiu vėliavą, visi supranta, atpažįsta. Nuo to atpažįstamo daikto prasideda diskusija, pokalbis su skaitytoju. Populiarus įvaizdis tampa bendru išeities tašku.
- Kaip vertinate popkultūrą?
- Man labai patinka popkultūra. Ji visiems lengvai suprantama. Žmonės turi patys labai daug investuoti į tai, ką žiūri. Aš irgi užaugau ant visokių „sunkių“ filmų, tarkime, Tarkovskio, kas yra antipopkultūra. Mes juokėmės iš amerikoniškų dalykų. Bet pagyvenęs Amerikoje, pakeičiau savo nuomonę. Staiga pamačiau, kad popkultūroje irgi yra labai rimtų, subtilių dalykų, kurių nepastebi gyvendamas kitoje erdvėje.
Kai gyvenu Amerikoje, pamatau, kad idiotiškas filmas su Bradu Pittu yra kaip naujas folkloras. Liaudies kultūra. Per laiką ji apsikrauna visokiais mitais, atrodo mistiška ir išaukštinta. Ateities žmonės nelabai supras kai kurių niuansų, tada jie įvertins tą popkultūrą kitaip nei mes dabar. „Galbūt čia labai rimta“, - mąstys.
- Nuo Tarkovskio iki B. Pitto – nemažas „atstumas“. Kaip nuvykęs į Ameriką perlaužėt savo smegenis?
- Nieko nelaužiau, tai savaime atėjo. Žiūriu kitus vaizdinius, reklamas, bendrauju su kitokiais žmonėmis, visa tai veikia po truputį, keičia.
- Kaip jūsų sūnų, kai jis augo, veikė popkultūra?
- Mano sūnus labai daug skaito. Skaito Dostojevskį, Homerą, visą klasiką perskaitęs. Matau, kad jo draugai irgi lygiai taip pat. Esu labai optimistiškas dėl jaunimo. Dabar jaunimas daug protingesnis nei mūsų laikais. Sūnui – 26 metai, jis gyvena Pekine, Kinijoje. Jis daugiau skaito angliškai, yra įkūręs edukacinę kompaniją.
Platesnis pokalbis su iliustracijų kūrėju R. Bartkumi – ketvirtadienį, 11 val., portale lrytas.lt. Klausimus menininkui jau dabar galite užduoti čia.
