Sutapo, kad teatrų šventė Izraelyje vyko prieš pat Naujuosius 5773-ius judėjų metus, todėl šalyje buvo labai daug piligrimų iš viso pasaulio, jautėsi didelis sujudimas ir šurmulys. Festivalyje dalyvavo aštuoni kolektyvai: iš Izraelio, Rusijos, Armėnijos, Anglijos ir Lietuvos. Spektakliai vyko dviejose skirtingose erdvėse. Abi jos įrengtos puikiai, o apsilankę ir kituose Jeruzalės teatruose, lietuviai konstatavo, kad visi jie yra aprūpinti itin gera šviesų ir garso technika.
Pats renginys irgi paliko labai gerą įspūdį. Visi dalyviai liko sužavėti tiek organizacine tvarka, tiek sudarytomis palankiomis sąlygomis repeticijoms, spektakliams, aktualiomis diskusijomis, įdomia pažintine programa ir menininkams suteiktomis gyvenimo sąlygomis.
„Kritimas į tamsą“ vaidinamas jau antrą sezoną. Netrukus šį panevėžiečių spektaklį turėtų pamatyti ir sostinės žiūrovai. Pastariesiems gal pravers ir nedidelis jo pristatymas. Premjeros dienomis esu rašiusi, kad režisierius S.Varnas šiam pastatymui pasirinko vieną iš daugelio romano temų – lyčių priešpriešos problemą. Pasak režisieriaus, V. Nabokovas siekia atskleisti dviejų žmonių traukos ir tarpusavio kovos aspektus, tačiau kitaip, nei, pavyzdžiui, S.Varno ne kartą statytas A. Strindbergas. Bandoma suprasti, kodėl dviejų žmonių bendravimas, prasidėjęs iš didelės aistros, baigiasi tragiškai. „Kodėl vienas iš poros, mylintis, ištikimas, sąžiningas net mažiausiose smulkmenose prieš savo išrinktąją, sulaukia tokios skaudžios išdavystės? Kodėl stipri trauka vienas kitam galiausiai virsta priešiškumu ir žūtbūtine tarpusavio kova? Manau, visas šias meilės peripetijas puikiai perteikia talentingas aktorius Vidmantas Fijalkauskas“, – tąsyk kalbėjo Saulius Varnas.
Kaip teigia literatūros kritikai, šis romanas provokuoja ne mažiau nei „Lolita“ ir yra vienas įtaigiausių rašytojo kūrinių, kalbančių apie nesibaigiančias meilės paieškas, žmogaus fizinį ir dvasinį aklumą, ribotą pasaulio pažinimą ir būties absurdą. Buityje kamera obskura vadinamas įrenginys, leidžiantis ekrane projektuoti apverstą vaizdą. Romano pavadinimas – tai nuoroda į iškreiptą pasaulio suvokimą ir sąmoningą tikrovės ignoravimą.
GITIS‘o profesorius Aleksandras Barmakas teigia, kad tokį literatūros kūrinį paversti spektakliu itin sudėtinga. Anot jo, aktorius V.Fijalkauskas ir režisierius S.Varnas padarė beveik neįmanomą dalyką – žavingo, bet kartu ir šiurkštaus, pikto, ilgai nepripažinto rusų literatūros arlekino V.Nabokovo elegantiškai ir ciniškai, pašaipiai ir aitriai prozai suteikė realų sceninį gyvenimą, sukūrė jaudinantį, žmogiškumo ir subtilios aistros kupiną spektaklį.
Praėjusiais metais „Kritimo į tamsą“ kūrėjai apdovanoti padėka bei diplomu ir Ukrainoje vykusiame tarptautiniame teatro festivalyje „Vidlunia“.
