Ateinantį penktadienį Keistuolių teatro aktorius Vytautas Rašimas pristatys pagal G. Morkūno kūrinius pastatyto monospektaklio „Švęsti kosmose ir tvarte” premjerą (bilieto kaina – 30–40 litų). Režisuoti jam padėjo Muzikos ir teatro akademijos ketvirto kurso studentė Živilė Mičiulytė.
G. Morkūno herojai dažnai kelia graudžią šypseną. Senukų pora, taupanti skolintas pliauskas, kad galėtų išvirti cepelinų vairuotojui, žadėjusiam atvežti malkų. Ligoninėje sveikstanti močiutė, kuri vėl sunegaluoja nuo minties, kad teks grįžti pas dukterį. Apie atmosferą ligoninėse G.Morkūnas išmanė. Vėžiu sirgęs rašytojas turėjo progų ją perprasti.
Spektaklyje A. Rašimas įkūnija įvairius personažus (Girtuoklį, Tarnautoją, Suvalkietį), kurie pasakoja ir graudžias, ir juokingas istorijas.
„Šizofrenijos čia iš tiesų yra, – šyptelėjo aktorius. – Vakar gėręs žmogus mūsų pjesėje dėsto gražias mintis. O mes jo nei smerkiame, nei be reikalo aukštiname.
Mūsų spektaklis – apie paprastą, bet ne prastą žmogų.”
Būtent Girtuokliui spektaklio autoriai patikėjo papasakoti apie Australijos gamtininką Steve’ą Irwiną, prieš šešerius metus žuvusį nuo dygliauodegės rajos dūrio. Jis rengdavo populiarius televizijos šou, per kuriuos gaudydavo krokodilus ir su jais pozuodavo prieš filmavimo kameras. Kartą S. Irwinas į pražiotus krokodilo nasrus kišo kelių savaičių savo kūdikį. Ir nieko.
Tačiau G. Morkūną ir spektaklio kūrėjus domina ne šoumenas gamtininkas ir ne kūdikis.
„Kur kas įdomiau žiūrėti į tuos, kurie šią sceną stebėjo natūroje. Ant jų lūpų buvo putų. Truputėlis, bet lygiai tiek, kad suprastum, kokie jausmai lanko stebėtojus. Kiekvienas bet kokio šou dalyvis žino, kaip sunku žiūrovams sukelti putas”, – G.Morkūno įžvalgas dėsto V.Rašimo herojus.
„Spektaklio metu noriu bendrauti su kiekvienu žiūrovu, matyti jų akis. Todėl vaidinsiu Keistuolių teatro mažojoje salėje, kurioje telpa apie 150 žiūrovų. Jie sėdės iš trijų scenos pusių, ir aš galėsiu jausti jų reakciją”, – sakė V. Rašimas.
Spektaklio pavadinimas – toks pat kaip ir vienos G. Morkūno novelės, kurioje autorius prisimena vaikystę, kai Kūčių vakarą ir Naujųjų metų išvakarėse eidavo į tvartą pasisemti iš gyvulių šventinės ramybės.
