Prie vieno jauniausių dabartinio lietuviškojo fotomeno intakų galima pamatyti profesionalų dailininką Algį Griškevičių. Jo darbai – tai iš anksto apgalvotos vaizdinės konstrukcijos, įgyvendintos fotoaparatu ir kompiuteriu, kai joms reikia pagaminti specialius įrenginius ar net naudoti keliamąjį kraną.
Vienam siužetui autorius sugalvojo panaudoti gyvus karpius. Tačiau tą dieną pelėkuoti fotomodeliai nepakankamai gerai „vaidino“, todėl teliko juos iškepti ir suvalgyti.
Gal todėl kitą dieną, lyg nenorėdami pagreitinti savo kelio iki keptuvės, kiti artistai gerai „suprato“, kaip jie turi dalyvauti kuriant fantasmagorinį epizodą.
„Skraidantys“ arba tiesiog ore „kabantys“ žmonės (juos laikę lynai „nutrinti“ fotošopu). Normali žmogaus galva, iškylanti virš mažų maketinių namelių, primenanti XVIII a. anglų literatūros klasiko Johnattano Swifto „Guliverio keliones“.
Algis Griškevičius pripažįsta, kad iš tiesų jo fotografinei kūrybai turėjo įtakos didžiojo satyriko raštai. Jis savo žaismingų (net tiksliau – žaidybinių) darbų ekspoziciją, kuri pagal fotomenininkų seminaro programą surengta Nidos vidurinėje mokykloje, pavadino „Scenos“. Tuo pavadinimu autorius norėjęs atkreipti dėmesį, kad tai tik pavienės scenos iš didelės „Mikališkių cirko“ serijos.
Netoli Dubingių yra Mikališkių kaimas, kurį tesudaro trys namai (vienas jau negyvenamas). Į tą kaimą dažnai susirenka tokie suaugę žmonės, kurie dar tiki pasakomis ir mėgsta žaisti. „Jie savyje sugebėjo išsaugoti vaiką su jo noru viskuo stebėtis ir tikėti neįtikėtinais dalykais, – sako A. Griškevičius. – Kadangi aš esu daugelio visų žaidimų organizatorius ir turiu fotoaparatą, man telieka reikiamu momentu paspausti mygtuką.“
Kaip pastebi humanitarinių mokslų daktaras Tomas Pabedinskas, fotografijos ir kompiuterinės grafikos jungtis Algio Griškevičiaus kūryboje yra reikšminga tuo, kad praplečia vaizduotės santykio su realybe ribas. Jo fotografinėse vizijose be sąlyčio su tikrove dar yra ir konotacija – papildomas reikšmės atspalvis. Tai skatina filosofinį apibendrinimą: to gyvenime nebūna, bet galima įsivaizduoti pasitelkiant fotografiją.
„Fotografija, kaip ir tapyba, reikalauja tiesioginės emocinės įkrovos. Fotografija ir jai reikalinga aparatūra – man tik priemonės pasiekti sumanytam rezultatui“, – teigia dailininkas ir fotografas Algis Griškevičius.
Kūrinio, paveikslo ar fotografijos, atsiradimą paskatina gyvenimiška kūrėjo pozicija. Ją, savo ruožtu, lemia laikmetis, kuriame menininkas gyvena. Svarbi ir šalis, kurioje jis kuria, kultūrinė terpė, kurioje jis veikia. Neabejotinos reikšmės turi fizinės ir psichinės savybės, kuriomis jį apdovanojo Motulė Gamta.
Portalo lrytas.lt lankytojai gali išreikšti savo nuomonę apie fotografiją - jiems pateikiame šiemet seminarui išleistų atvirukų rinkinio fotografijas, fotografijos nugalėtojos autorius bus apdovanotas portalo lrytas.lt prizu. Visi nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti Nidoje per seminaro uždarymą rugsėjo 14-os dienos vakare.
