Kompozitorių B. Kutavičių jubiliejus užgriuvo lyg viesulas

2012 m. rugsėjo 12 d. 21:28
Asta Andrikonytė
„Geriausia būtų užsidaryti nuo tų jubiliejų, bet nesu tiek įžūlus”, - juokavo vienas iškiliausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kūrėjų Bronius Kutavičius, rugsėjo 13-ąją švenčiantis savo 80-metį.
Daugiau nuotraukų (1)
Trečiadienį Vilniuje prasidėjo B. Kutavičiaus jubiliejui skirta 43-oji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija „Muzika, pakeitusi laiką: Baltijos kraštų kūrybos proveržis po 1970 m.“. Dvylikos Europos šalių muzikologai, muzikos kritikai ir žurnalistai joje greta kitų temų gvildena lietuvių šiuolaikinio klasiko kūrybą. Anuomet parašyti B. Kutavičiaus kūriniai „Panteistinė oratorija“, „Dzūkiškos variacijos“, „Mažasis spektaklis“, „Paskutinės pagonių apeigos“, „Du paukščiai girių ūksmėje“, „Anno cum tettigonia“ buvo išskirtiniai lietuvių muzikos reiškiniai, sukrėtę visuomenę tarsi kultūrinis šokas.
Kai kurie kompozitoriaus 8-ajame dešimtmetyje sukurti kameriniai perliukai, pasitinkant jubiliejų, buvo pirmą kartą įamžinti kompaktiniame diske „Mažasis spektaklis“, kurį išleido Muzikos informacijos ir leidybos centras. Dovaną kompozitoriui iš anksto įteikė ir nuolatinis jo kūrybos atlikėjas choras „Aidija“, pirmą kartą į oratorijų albumą įdainavęs jo oratoriją „Magiškas sanskrito ratas“ (Sigito Gedos tekstas).
Kūrėjo jubiliejus jau paminėtas ir Londone, pasitelkus jo muzikos žinovus britus.
Jubiliejinės staigmenos
„Didžiausias mano noras, kad šitos dienos greičiau prabėgtų“, - neslėpė jubiliatas. Mat jaudintis lyg kokį debiutantą jį verčia nuo trečiadienio Vilniuje rengiamas autorinių vakarų ciklas.
„Visada esu atlaidus atlikėjams – nedrebu dėl kiekvienos natikės. Tačiau daugelį jubiliejiniams koncertams pasirinktų kūrinių esu girdėjęs labai seniai ir juos net užmiršęs – atlikėjai man pateikė staigmenų: viskas skambės naujai“, - kalbėjo autorius.
Neverta tuo stebėtis: jubiliejui skirtą kompozitoriaus kūrybos festivalį „Muzika, pakeitusi laiką“ rengia nauja B. Kutavičiaus muzikos atlikėjų karta. Iš patyrusių jo kūrybos interpretuotojų – Šarūno Nako Naujosios muzikos ansamblio, „Aidijos“ choro, Donato Katkaus ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, trio „Kaskados“ bei kitų estafetę perima maestro mokinio Vykinto Baltako įkurto Lietuvos ansamblių tinklo (LAT) virtuozai.
Jau trečiadienį pirmajame koncerte jie nustebino drąsiu šuoliu per dešimtmečius – nuo 1970-ųjų „Panteistinės oratorijos“ iki pasaulinės „Magiškų kvadratų“ pagal S. Gedą premjeros, sukurtos LAT užsakymu.
Vizitinė kortelė - oratorijos
Kūriniai įžiebė maestro prisiminimus.
„Š. Nako ansamblis „Panteistinę oratoriją“ gludino ištisus pusę metų, - atgaivino dešimtmečių senumo įvykius B. Kutavičius. – Jos premjera buvo didelis įvykis, nes oratorija 10-12 metų buvo uždrausta. Be to, režisieriui Jonui Vaitkui šovė mintis pateikti ją kaip ritualą, su vaidyba. Ansamblis atliko kūrinį susėdęs ant grindų, vos ne klūpėdamas. Žmonių į tuometinius Menininkų rūmus buvo prisirinkę tiek, kad jie stovėjo ant laiptų į Raudonąją salę - į Didžiąją mūsų neįleido, nes kai kam oratorijos sumanymas atrodė per daug drastiškas“.
Įtakingi veikėjai vėliau įžvelgė „cirką“ ir B. Kutavičiaus oratorijoje „Iš jotvingių akmens“, kurioje skamba paprasti jūros akmenukai. Tačiau šio kūrinio perklausa į Kompozitorių sąjungą sutraukė daugybę šviesių žmonių, ne tik muzikų - čia nebuvo kur uodui snapo įkišti.
Penktojoje savo oratorijoje „Magiškas sanskrito ratas“ B. Kutavičius ir Š. Nako ansamblis išdrįso panaudoti netgi šukas, kalti vinis į išdžiūvusį medį ir braukyti per juos strykais.
Pasak B. Kutavičiaus, oratorijoms jo kūryboje tenka išskirtinė vieta. Jos bene labiausiai žinomos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Rekordininkė - „Paskutinės pagonių apeigos“, lietuviškai atlikta britų, čekų, slovėnų, olandų, estų, lenkų, net juodaodžių dainininkų.
Sena svajonė nutolo
Ketvirtadienio vakaras sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje žada B. Kutavičiui bei jo gerbėjams išskirtinį įvykį - čia pirmą kartą skambės visas naujausias kompozitoriaus oratorijų ciklas „Metai“ pagal Kristijoną Donelaitį. Jį atliks D. Katkaus diriguojami kamerinis choras „Jauna muzika“ ir Šv.Kristoforo kamerinis orkestras.
Šiuo kūriniu kompozitorius prisipažino atsisveikinantis su mėgstama savo kūrybos forma – ciklais. „Ciklams reikia sveikatos ir jėgų. Be to, tiesiog nebėra idėjų“, - aiškino jubiliatas, 1995-aisiais už įspūdingą „Jeruzalės vartų“ ciklą įvertintas Nacionaline premija.
B. Kutavičius dar studijuodamas svajojo imtis K. Donelaičio. „Žinojau, kad jo tekstai gali būti unikalaus lietuviško muzikinio teatro pagrindas, - dėstė kompozitorius. - Jau prieš 30 metų man nedavė ramybės ši idėja: kodėl negalime turėti kažko panašaus kaip japonai? Juk turime savo liaudies dainas, sutartines, judesius, rūbus – reikia imti ir padaryti kūrinį, kuris visa tai susietų. Geresnio siužeto už K. Donelaičio „Metus“ tokiam kūriniui nėra“.
Tačiau ne vienerius metus laukiama sceninė B. Kutavičiaus „Metų“ premjera vėl stumtelta į ateitį – dabar į 2014-uosius, kai bus minimas K. Donelaičio 300-asis jubiliejus.
„Aš savo padariau – scenoje tegu daro, kas nori. Tuo nebesirūpinu. Neišeis, tai neišeis. Nereikia apsikrauti ambicijomis“, - stoiškai svarstė menininkas.
Premjera po premjeros
Po muzikos kūrinio Carlo Theodoro Dreyerio nebyliam filmui „Žanos d‘Ark aistra“ premjeros 2009-aisiais B.Kutavičius buvo pareiškęs daugiau iš viso nebekursiąs: jei premjera pavyksianti – galėsiąs ramiai mirti.
Jo įgarsinta „Žanos d‘Ark aistra“ sulaukė sėkmės ne tik Lietuvoje, bet ir Čekijoje, Ispanijoje – tuo pasirūpino aistringas kompozitoriaus gerbėjas čekų muzikologas Vitezslavas Mikešas, išmokęs net lietuvių kalbą iš susižavėjimo lietuvio kūryba.
Po „Žanos d'Ark“ atsirado dar trys B. Kutavičiaus premjeros. „Net pats stebiuosi, kad prirašiau tiek muzikos“, - juokavo klasikas. Pusiau juokais jis aiškino savo kūrybingumą bajoriška kilme. „Visos mano likimo dovanos – iš tėvų ir senelių, - dėstė kompozitorius. - Neseniai išsiaiškinau, kad jie buvo bajorai, turėjo „Leliwa“ herbą (tokį herbą turi puspenkto šimto giminių, tarp jų – Tiškevičių. - Red.).
Atslūgus jubiliejiniam šurmuliui, kompozitorius imsis naujo užsakymo. „Dabar nieko nerašau. Esu didelis tinginys. Ir į koncertus nueinu tik atsitiktinai, - prisipažino jubiliatas. - Sėdžiu prie televizoriaus ir žiūriu filmus apie Volkerį, Teksaso reindžerį. Dieve mano: lapkritį reikia atiduoti pjesę tarptautiniam smuikininkų konkursui, o dar nepradėjau!“
B. Kutavičiui skirti muzikologų konferencijos renginiai
LMTA II rūmų Kamerinė salė
13 d. 10.30 val. Ž. Stonytė (Lietuvos kompozitorių sąjunga) – apie Lietuvos kultūros ir istorijos refleksiją B.Kutavičiaus ir J.Marcinkevičiaus kūryboje. 13 d. 11 val. A. Nakienės (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pranešimas „B. Kutavičiaus muzika ir K.Donelaičio moralai“. 13 d. 16 val. P.E. Rasmussenas (Muzikos ir dramos menų akademija, Pietų Danija) - apie B. Kutavičiaus „Magišką sanskrito ratą“(1990). 13 d. 16.30 val. M. Vilumo (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pranešimas „Multidimensinės erdvėlaikio formos B. Kutavičiaus oratorijoje „Magiškas sanskrito ratas“. 13 d. 17 val. I. Jankauskienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) – apie semiotinį B. Kutavičiaus kūrinių scenai perskaitymą. 14 d. 14 val. R. Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) – apie konstruktyvizmo ir semantikos sąveiką B. Kutavičiaus muzikos kalboje. 14 d. 14.30 val. L. Kaščiukaitės (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pranešimas „Minimalizmo katekizmas ir B. Kutavičiaus išradimai“. 14 d. 16 val. B. Baublinskienės (Lietuvos kompozitorių sąjunga) pranešimas „B.Kutavičiaus „Lokys“ – tradicinės operos link?“. 14 d. 16.30 val. A. Kučinskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) - apie B. Kutavičiaus kino muziką. 14 d.17 val. V. Landsbergio (Europos Parlamentas, Lietuvos kompozitorių sąjunga) paskaita „Tautos likimas ir laisvės balsas B. Kutavičiaus 1970–1990 m. kūriniuosе“. Koncertai 13 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje – B. Kutavičiaus oratorijų ciklo „Metai“ premjera: „Pavasario linksmybės“ (2005), „Vasaros darbai“ (2006), „Rudenio gėrybės“ (2007), „Žiemos rūpesčiai“ (2008); choras „Jauna muzika“, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas D.Katkus. Bilietų kaina 27-52 Lt. 14 d. 19 val. Kompozitorių namuose - B. Kutavičiaus kamerinių kūrinių „Roberto demonai ir angelai“ (2007), „Du paukščiai girių ūksmėje“ (1978), „Disputas su nepažįstamuoju“ (1978) koncertas; R. Mačiliūnaitė (mecosopranas), M. Grikevičiūtė ir L. Petkutė (fortepijonai), T. Bieliauskas (obojus), L. Paulauskis (elektronika). Įėjimas nemokamas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.