Šventėje buvo surengtos šio patiekalo gaminimo ir valgymo varžybos, atidengtas paminklas koldūnų virėjai.
Čia dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasakojo, kad važiuodamas greitkeliu Vilnius – Klaipėda pro Viduklę visada prisimena, jog šiame miestelyje kažkada sustodavo pavalgyti skanių koldūnų.
„Šiandien pranešu gerą žinią: buvau Viduklėje - koldūnai atgimsta. Virėjos koldūnus gamina savo rankomis, todėl pasistengsiu, kad ministerija šiam receptui išduotų Tautinio paveldo produkto sertifikatą“, - į šventės dalyvius kreipėsi prijuostę rišintis ministras.
Po to gausus būrys žmonių stebėjo koldūnų gaminimo ir valgymo varžytuves.
Komandoms, kurias sudarė po tris žmones, per dvidešimt minučių reikėjo pagaminti kuo daugiau kokybiškų koldūnų.
Kaip gaminti Viduklės koldūnus varžybų metu ant scenos rodė patyrusios virėjos vidukliškės Vita Vedeckienė ir Salomėja Kliknienė.
Raseinių mero Remigijaus Ačo žmonos Vidos įsteigtas prizas – 1000 litų – atiteko komandai, pagaminusiai 104 koldūnus.
Po to buvo varžomasi, kuri komanda greičiau suvalgys kilogramą virtų koldūnų.
Miestelio centre, prie autobusų stotelės, buvo atidengtas paminklas koldūnų virėjai.
Kaip turėtų atrodyti paminklas, buvo klausiama socialinio tinklo „Facebook“ lankytojų.
Trylikamečio moksleivio Luko Kačiušio pasiūlytą idėją įgyvendino tautodailininkas Darius Janušauskis.
Skulptūroje iš medžio, metalo ir akmens pavaizduota šaukštą su koldūnu laikanti virėja, šalia jos – akmuo su išgraviruota ugnimi, ant jo stovi metalinis puodas.
Receptas atkeliavo iš Sibiro
Vidukliškiai nusprendė savo miestelį vėl garsinti koldūnais, kurie šiame krašte buvo gaminami sovietmečiu.
Koldūnų receptas į Viduklę atkeliavo iš Sibiro.
Koldūnus Pionierių gatvėje buvusioje valgykloje pradėjo gaminti iš tremties grįžusi virėja Elytė Pylipienė.
Prie Žemaičių plento buvo ženklas – peilis ir šauktė – kviečiantis užsukti į Viduklės valgyklą.
Į šią valgyklą, ypač vasarą, kai prasidėdavo vasaros sezonas Palangoje, atvykdavo žymūs valdžios atstovai, sportininkai, dainininkai.
Atkūrus nepriklausomybę, koldūnų gamyba Viduklėje baigėsi, o valgyklos pastatas - privatizuotas. Jame dabar įsikūrusi kavinė, kurioje rengiamos iškilmės bei gedulingi pietūs.
Sibire koldūnus gardindavo actu, o Viduklės valgyklos virėjos juos patobulino, užpatentavo Lietuvos kooperatyvų sąjungoje ir pradėjo tiekti su spirgučių padažu.
Koldūnų gamybai reikėdavo didelio emaliuoto dubens, medinio kočėlo, maža stiklinaitė. Tešla būdavo ruošiama iš miltų, kiaušinių, druskos, vandens, o įdaras - iš riebesnio kiaulienos faršo, pipirų, druskos, kepintų svogūnų ir kiaušinio.
Anot vidukliškių, koldūnai buvo labai mažučiai. Tešla būdavo taip plonai iškočiojama, kad per ją matydavosi mėsos įdaras. 180 gramų porcijoje būdavo 12 tokių koldūnų.
Dabar pakelių kavinėse galima rasti daug įvairiausių receptūrų, formų, skonių koldūnų, bet tokių, kokius gamino vidukliškės, niekas nepagamins, nes šie koldūnai buvo rankų, širdies ir meilės kūrinys.
Panašių koldūnų Raseinių rajone galima paragauti Ylių kaime kavinėje „Nikola“, juos gamina ir Vėjukų kaime esančios kavinės „Vėjukai“ bei Raseinių kavinės „L klubas“ virėjos.
Idėja kasmet organizuoti Koldūnų šventę gimė Raseinių rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ šį pavasarį.
Šioje sodyboje susitikę Raseinių rajono meras Remigijus Ačas, buvęs krepšininkas Rimas Kurtinaitis ir „Karpynės“ savininkas Jordanas Kenstavičius neaplenkė šnekos ir apie koldūnus.
Verslininkas pasiūlė „Karpynėje“ atgaivinti „Viduklės koldūnų“ tradiciją, o R.Kurtinaitis įsitikinęs, kad skanius koldūnus gali pagaminti tik vidukliškės. Besiklausant pašnekovų, merui kilo mintis Viduklėje suorganizuoti Koldūnų šventę.
