Šių metų simpoziume, kurio geografija labai plati - nuo Japonijos iki Meksikos, dalyvauja 7 menininkai. Panevėžyje visą mėnesį kurs garsios keramikės, tarptautinės keramikos akademijos narės: japonė Itsue Ito, meksikietė Gloria Carrasco, savo šalių keramikos tendencijas atskleis Michałas Puszczynskis (Lenkija), Sergejus Sorinskis (Rusija), Tamara Bereza (Ukraina). Lietuvai atstovauja Romualdas Aleliūnas ir Valdas Pukevičius.
Simpoziumo atidaryme, vykusiame Dailės galerijoje, dalyviams regalijas įteikė Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius. Menininkus pasveikino ką tik mieste susikūręs muzikos kolektyvas - Klarnetų kvartetas, vadovaujamas Remigijaus Vilio.
„Tikimės, kad šis simpoziumas bus labai svarbus įvairiomis prasmėmis: tiek idėjų pasikeitimu per kūrybos vakarus ir konferenciją, tiek vertingais keramikos kūriniais, kuriais pasipildys mūsų kolekcija. Simpoziumo darbų paroda panevėžiečiai ir miesto svečiai Dailės galerijoje galės grožėtis du mėnesius.
Dėjome visas pastangas, kad tarptautinis keramikos simpoziumas išlaikytų tęstinumą, nes galvojame, kad tai - visai Lietuvai labai reikšmingas projektas, duodantis galimybę būti tarptautiniame šiuolaikinio keramikos meno kontekste”, - sakė keramikos simpoziumų organizatorė, Tarptautinės keramikos akademijos narė, Panevėžio miesto dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.
Anagamos degimas primena magišką ritualą
Tai, kad Tarptautinis keramikos simpoziumas jau įsibėgėja, rodo ne tik kalendorius, bet ir darbai, kuriami keramikos įmonėje „Midenė“, ir kūrybos vakarai, vykstantys Panevėžio miesto dailės galerijoje.
Simpoziumas menininkams duoda patirties įvairiose srityse. Per kūrybos vakarus dalinamasi žiniomis technologijų srityje, rodomi anksčiau sukurti darbai, o kartu pristatoma šalis, kuriai atstovaujama – jos ypatumai, menininkų kūryba. Kiekviena šalis turi kuo pasididžiuoti, o menininkai sugeba pastebėti ir kitiems parodyti tai, kas svarbiausia.
Michalas Puszczynskis iš Vroclavo (Lenkija) turi didelę kūrybos patirtį, savitą stilių ir gyvenimo būdą, kurį diktuoja laisva menininko prigimtis ir žingeidumas. Jis yra baigęs ne tik dailės studijas, bet turi ir filosofijos daktaro laipsnį. Gal todėl ir kūriniai persmelkti gilia filosofija. Menininkas savo talentą rodo įvairiose meno srityse, kurdamas keramiką, instaliacijas, videomeną. Viena jo kūrybos idėjų – irimo procesas, kuris apima materialius objektus, dvasinę eroziją, pasaulio destrukciją.
M. Puszczynskis savo kūriniams išdegti dažniausiai naudoja Anagamos krosnies degimo metodą. Šios krosnies degimo procesas yra tarsi magiškas ritualas. Tai labai atsakingas laikotarpis, kurio metu degimo ceremonijos dalyviai laikosi griežtų reikalavimų ir yra tikslūs tarsi laikrodis. Jei degimo ritmas bus pažeistas, kūriniai praras savo esmę. Anagamos degimo paslapčių Michalas Puszczynskis mokėsi iš žymaus šios srities meistro, korėjiečio Seung Ho Yang.
Jauniausias keramikos simpoziumo dalyvis Valdas Pukevičius savo kūrybos vakarą pradėjo nuo Lietuvos gamtos grožį apdainuojančių vaizdų. Jo kūryboje gali įžvelgti mitologinių, istorinių, gamtos inspiracijų. Šiame simpoziume keramikas kuria objektus, kurie savo forma artimi šventiesiems dubenėtiems akmenims. Sakralumu dvelkiantiems objektams žaismės suteikia netikėti motyvai. Savo kūryboje V. Pukevičius panaudoja žaislų elementus, formas ir ryškias spalvas, primenančias vaikų piešinius.
Žymi japonų keramikė Itsue Ito dailės mokslus baigė Japonijos ir JAV universitetuose, gyvena abiejose šalyse, todėl yra gavusi meno patirties ir iš japoniškos, ir iš amerikietiškos keramikos. Menininkė išmokė pajausti molio subtilumą ir galimybes, suteikė daug technologijos žinių. Itsue Ito yra sukūrusi daug keramikos kūrinių pastatų eksterjerams ir interjerams. Ji ištobulino keramikinių plytelių, iš kurių sukuria savitas kompozicijas, grožį. Lakoniškumas, spalvų ir formų harmonija artima japonų poezijos stilistikai – taupi, įtaigi, gili.
Per kūrybos vakarus galima ne tik pažinti menininko kūrybą, pamatyti jo atstovaujamos šalies grožį vaizdo projekcijose, tačiau ir susipažinti su nacionaliniais krašto, iš kurio atvykęs menininkas, patiekalais bei gėrimais. Įdomu, kas vakarų dalyviams paliko didesnį įspūdį – pasvalietiškas alus ar japoniška sakė?
Valstybės diena ant Palatavio piliakalnio
Pažinimas yra ir kitoks – kasdienis, kai susipažįstama su šalies klimatu, žmonėmis, transportu, papročiais, šventėmis.
Lietuvos Valstybės dieną keramikai, atvykę iš įvairių pasaulio šalių, šventė kartu su lietuviais ant Palatavio piliakalnio Anykščių rajone. Kai kurių istorikų teigimu, Lietuvos karalius Mindaugas buvo karūnuotas ant šio kalno stovėjusioje pilyje.
Vienas šios hipotezės šalininkų, istorikas Tomas Baranauskas skaitė paskaitą apie Lietuvos karaliaus karūnavimą, skambėjo tautinės melodijos, o paskui laukų gėlėmis buvo puošiami karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos improvizuoti sostai. Kartu su lietuvėmis moterimis puokštėmis sostus papuošė japonė Itsue Ito, meksikietė Gloria Carrasco, ukrainietė Tamara Bereza.
Į Anykščius keramikai keliavo Aukštaitijos siauruoju geležinkeliu, žavėdamiesi siauruko bildesiais, ūžesiais, pakelių kraštovaizdžiu ir nuostabiomis akordeono melodijomis, sugrotomis Vytauto Tamulio.
Senoji Anykščių geležinkelio stotis keramikus sudomino savo architektūra ir ypač ilgamečio stoties viršininko Jono Bieliausko butu, kurį antrame stoties aukšte naujam gyvenimui prikėlė Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius Gintaras Kerbedis su savo bendraminčiais - siauruko darbuotojais. Interjeras sukuria jaukią prieškario metų atmosferą ir jautiesi patekęs į to laikotarpio namus su stilingais baldais, indais, fotografijomis ir didžiuliu sieniniu laikrodžiu.
Iš įvairių šalių suvažiavę keramikai gavo daug informacijos apie lietuvių sakralinį meną, vėliau aplankė vieną aukščiausių Lietuvoje Šv. Mato bažnyčią, o siaurojo geležinkelio ir unikalią Balio Karazijos vyndarystės istoriją sužinojo Troškūnų geležinkelio stotyje. Visi krykštavo Anykščių stotyje įrengtame siauruko muziejuje, galėdami įlipti į garvežį, pasimatuoti mašinisto kepurę ir pasisverti ant milžiniškų svarstyklių.
Dar viena įdomybė – Arklio muziejus, kurio lauko ir vidaus ekspozicijos pažėrė begalę įdomių dalykų: austas lovatieses, medžio skulptūras, atkartojančias įvairius lietuvių buities darbus ir viską apie arklį: nuo istorinių Napoleono ulonų atvaizdų iki ramių ponių, laigančių žalioje pievoje.
„Midenėje“ gimsta keramikos šedevrai
Simpoziumo dalyviai savo darbus kuria Panevėžyje įsikūrusioje keramikos įmonėje „Midenė“. Vienu metu, kai kuriuos menininkus išgąsdino vasaros karštis, tik ne japonę Itsue Ito, kuri sako, jog didžiojoje jos šalies dalyje šiuo laikotarpiu tai įprastas dalykas ir termometro stulpelis gali pakilti dar aukščiau.
Keramikai juokauja, kad buvo tokių dienų, jog nuo karščio jau tikrai būtų nuleipę, jei ne šaltas vanduo, kurio išgeriama milžiniškais kiekiais. Galbūt menininkams didelį poveikį padarė per simpoziumo atidarymą propaguotas sveiko gyvenimo būdas, kuomet visi buvo raginami vietoj alkoholio rinktis tyrą šaltinio vandenį.
Panevėžietis keramikas Romualdas Aleliūnas – keramikos simpoziumų senbuvis. Pagal tradiciją kiekvienais metais simpoziume dalyvauja vienas iš panevėžiečių keramikos meistrų, kurie puikiai išmano šamoto savybes, krosnies ypatumus ir todėl gali pagelbėti, patarti kitiems dalyviams. Panevėžio keramikai pirmieji dailės galerijoje pristatė savo kūrybą. Šįmet panevėžietis keramikas Romualdas Aleliūnas, simpoziumų senbuvis, ne tik pats kuria, kasdien talkina kolegoms, bet ir pakvietė visus į savo sodybą, kurios grožis pakerėjo menininkus.
Iš Lvovo (Ukraina) atvykusi keramikė Tamara Bereza nepaprastai giliai jaučia gamtos grožį. Pastebi kiekvieną niuansą, jų susiliejimą į vieningą visumą - tai apima jos kūrybą. Gamtos spalvos, formos inspiruoja jos darbus, pasižyminčius tobulomis linijomis, įdomiomis faktūromis.
T. Bereza teigia esanti laiminga dalyvaudama Panevėžio simpoziume, nes į savo kūrybą gali pažvelgti iš šalies, gauna naujų idėjų, išbando medžiagos galimybes.
„Kuriu keramikos formas, susietas su gamta. Kažkada matytos gėlės, žolės, vaisiai duoda impulsą kūrybai. Žmogus ir gamta. Žmogaus jausmai gamtai. Skirtingos formos. Plastika ir faktūra. Įvairūs eksperimentai, nes pabuvus čia norisi išbandyti naujas medžiagas. Molis čia puikus, plastiškas. Per pirmą krosnies degimą pamatysiu, kas išeis iš mano eksperimentų“, - sako keramikas Sergejus Sorinskis iš Sankt Peterburgo (Rusija).
Didelę tarptautinę patirtį turinti meksikietė Gloria Carrasco pradėjo nuo mažesnių keramikos formų, norėdama išbandyti molio galimybes. Po to ėmėsi kurti didelę skulptūrą. Keramikė tęsia pastarojo meto savo kūrybos tradiciją, tačiau kartu naudoja visiškai naujus motyvus.
Panevėžio simpoziumas menininkę žavi puikia organizacija, geromis gyvenimo ir darbo sąlygomis, skaniu maistu, nuoširdžiais, šiltais žmonėmis. „Gyvename kaip viena didelė šeima“, - sako keramikė iš Meksikos.
Trumpa simpoziumo istorija
Panevėžio dailės galerijoje saugoma per 600 šamotinės keramikos kūrinių, sukurtų tarptautinių keramikos simpoziumų metu. Savita, vienintelė Lietuvoje tokio pobūdžio kolekcija atspindi pastarųjų metų pasaulyje vyraujančias keramikos meno tendencijas, reprezentuoja lietuvių autorių kūrybą.
Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas rengiamas nuo 1989 metų. Jis pratęsė respublikinius seminarus, 1983 inicijuotus keramiko Alvydo Pakarklio, Panevėžio stiklo fabrike. Nuo 1990 m. renginį organizuoti ėmėsi miesto Dailės galerija, bendradarbiaudama su Panevėžio stiklo fabriku, o nuo 2006 m. – su keramikos įmone „Midenė“. Darbo technologija – aukšto degimo temperatūros skulptūrinė keramika.
Devyniolikoje įvykusių simpoziumų dalyvavo 149 menininkai iš 32 valstybių: Australijos, Austrijos, Airijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Kanados, Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Taivanio, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos.
Panevėžio dailės galerijoje sukauptas ir eksponuojamas unikalus šamotinės keramikos rinkinys turi išliekamąją meninę bei istorinę vertę. Kultūrinės įtampos, traukos lauką stengiamasi formuoti ir išlaikyti visą laiką, tiek kaupiant meno kūrinius, tiek pristatant kolekciją platesniu mastu - JAV, Austrijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Latvijoje, Lenkijoje.
