Paryžiuje visi turistai fotografuojasi prie Eiffelio bokšto, o vakar sostinėje pasibaigusios šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius” lankytojai nepraleido progos įsiamžinti prie milžiniškos voverės, stovėjusios prie pagrindinio įėjimo.
Daugelis turbūt net neįtarė, kad ši 36 metų skulptoriaus N. Ermino išdrožta voverė solidžios meno ekspertų komisijos buvo pripažinta geriausia parodos skulptūra.
N. Erminą drąsiai galima pavadinti vienu įdomiausių jaunosios kartos skulptorių Lietuvoje. Taigi apdovanojimas – neatsitiktinis. Ir ne pirmasis. Prieš keletą metų jo darbas tapo Šv. Jono gatvės galerijos surengto geriausios skulptūros konkurso laureatu.
Šiuo metu N. Ermino instaliaciją „Žaidimas” galima pamatyti ir Vilniaus šiuolaikinio meno centre apžvalginėje parodoje „Lietuvos dailė 2012”.
Čia stovi krepšinio stovas su aštriu peiliu, o jo link plaukia ryklys.
„Tas ryklys – tai nuoroda į krepšininką Robertą Javtoką?” – ėmė spėlioti žiūrovai vos pasirodžius kūrinio nuotraukai internete.
– Jūsų darbai iš karto patraukia žiūrovų dėmesį, verčia juos nusišypsoti. Ar tyčia siekiate tokio efekto? – paklausiau N. Ermino.
– Man smagu, kai žmonės ne praeina pro šalį, o sustoja, fotografuojasi. Aš to ir siekiu. Stengiuosi, kad stabtelėtų ir tie žmonės, kurie nelaiko savęs šiuolaikinio meno žinovais. Rastų ką nors pažįstama.
Voverė – kažkas jaukaus, šilto, buitiško. Neatsitiktinai maniškė sukurta iš sienoms šildyti naudojamos medžiagos.
Norisi, kad žmonės kitaip pažvelgtų į gerai žinomus dalykus, įprastus daiktus. Susimąstytų, kuo parodoje stovinti spintelė su medžiu skiriasi nuo tos, kuri liko namuose.
Ar daiktai išties yra tokie, kokius įpratome matyti? Gal su jais kas nors vyksta, kai mūsų nėra namie? Ar mes tikrai žinome, ką iš tiesų turime namuose ar savyje? Ar gerai pažįstame save ir kitus? Gal visas pasaulis yra kitoks, nei mums atrodo?
– Kaip ta milžiniška voverė, sudėliota iš atskirų gabalėlių tarsi koks putplasčio kristalas?
– Juk ir brangakmeniai gamtoje dažniausiai randami visai neįspūdingos formos.
Žmogus juos apipjausto suteikdamas kristalams išskirtinį grožį ir spindesį. Tuomet atsiranda ir kaina.
Kurdamas savo darbus aš irgi bandau kristalizuoti įprastas kasdienes situacijas.
– Ar esate užkietėjęs krepšinio sirgalius, kad savo instaliacijai „Žaidimas” pasirinkote krepšinio stovą?
– Žaidimas – nebūtinai krepšinis. Ką tik gimę gyvūnai iš karto žaidžia, kad pasiruoštų gyvenimui – mokėtų medžioti ar pasislėpti nuo plėšrūnų. Panašiai ir žmogus. Nuo pat vaikystės žaidžia, klysta, bando iš naujo.
Tačiau užaugę žmonės būtinai suvaržo žaidimo laisvę. Sukuria taisykles, nubrėžia ribas. Tampa aišku, kad galima mesti tik į krepšį, o ir pašokti nereikėtų pernelyg aukštai. Dar labiau žaidimą suvaržo pinigai.
Atsiranda toks prieštaravimas – žaidimas žmogui reikalingas tam, kad galėtų elgtis gaivališkai, tačiau atsiranda tam tikros normos, kurios neleidžia jam to daryti. Už kiekvieno gero dalyko slypi kažkoks peilis.
Kolekcininkai mugėje paliko tūkstančius litų
Trečiąją šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius”, surengtą sostinės „Litexpo” parodų rūmuose, aplankė apie 15 tūkst. žmonių.
Meno kūrinių mugėje nupirkta už maždaug 400 tūkst. litų. Parduota 110 darbų.
Brangiausiai parduotas darbas – A. Švėgždos (1941–1996) kūrinys, kurio nurodyta kaina – 25 tūkst. litų. Tapytojo P. Kiaulėno (1909–1955) darbas įsigytas už 22 tūkstančius litų.
Ypač populiari buvo tapyba. Pirkti ir lietuvių fotomeno klasikų A. Sutkaus ir R. Rakausko darbai, kurių kainos – 3 tūkst. litų ir daugiau.
Darbų pardavė ir Vokietijos, Ukrainos, Latvijos galerijos. Iš Rygos „Galerija 21” stendo nupirkta nemažai šiuolaikinio indų meno kūrinių.
