Ukmergėje gyvenančio aštuoniasdešimtmečio Julijono Petronio namuose
karaliauja keli šimtai knygų, tvarkingai sudėtų stiklinėse ar aklinai
uždarytose lentynose, dar dalis jų - apie 150 - sudėtos jo sodo
namelyje.
„Tai vienintelis mano viso gyvenimo turtas, visur keliaujantis kartu
su manimi“, - sakė J. Petronis.
Žurnalistas, buvęs ilgametis Ukmergės rajono laikraščio redaktorius
atmintinai žino, kur yra kokia knyga, nors lentynose jos yra sustatytos
dviem ar net trimis eilėmis.
„Aš nesu bibliografas, tačiau savo bibliotekoje puikiai orientuojuosi,
bet jei kas kitas čia įkiša nosį ar juolab ranką, man nepatinka.
Pykstu, kai tenka ieškoti ne vietoj padėtos knygos“, - neslėpė
pensininkas.
Didžioji dalis - jo paties įsigytos.
Kokia visų jų vertė? Kiek joms pinigų išleista? J.Petronis tik gūžteli
pečiais - nežinantis, neskaičiavęs.
„Bet viena giminaitė kartą man pasakė: “Klausyk, Juliau, ar negalėjai
naujų baldų nusipirkti, savo buitį normaliai susitvarkyti? Kam tau tiek
knygų?“
Į tai senolis atsakė, jog knygos jo gyvenime reiškia viską, kad jos
skirtos ne pasirodyti, o pažinti ir skaityti. Dar labiau už jį
mėgsta skaityti jo 68 metų žmona Nijolė.
N. Petronienė nepyksta ant sutuoktinio, kad per jo namuose sukauptas
knygas labai mažai vietos belikę jos daiktams ir drabužiams.
Paklaustas, kaip tvarko ir prižiūri savo namų biblioteką, J.Petronis
plačiai nusišypso: „Dulkių nuo jų tikrai nerenku. Užteks mano
gyvenimui ir nevalytų.“
Gali kenkti ir kambarinės gėlės
„Knyga - tarsi kaprizinga dama, gyvas organizmas, kuri sensta ir
reikalauja priežiūros“, - sakė Ukmergės Vlado Šlaito viešosios
bibliotekos vyriausioji bibliografė Stanislava Talutytė.
Ilgametė bibliotekos darbuotoja įvardijo kelis svarbiausius knygų
priešus.
Tai - dulkės, drėgmė, pelėsis, tiesioginiai saulės spinduliai, patalpų
šviestuvai, tabako dūmai, naminiai gyvūnai.
Netinkamai laikomose knygose gali įsiveisti net kenkėjai, pavyzdžiui,
kandys, knygų utėlės.
Knygos, kaip ir visi kiti spaudos leidiniai, ypač gerai kaupia dulkes,
tad nereikėtų jų namuose laikyti kur papuola: ant rašomojo stalo,
palangės, grindų ar po lova.
Knygų vieta - lentynose, tačiau jų nereikėtų statyti tiesiai prieš
langą - knygoms kenkia tiesioginiai saulės spinduliai, taip pat per
arti neturėtų būti ir patalpų šviestuvų. Jų skleidžiama šiluma gali
deformuoti knygas.
Patalpas, kuriose laikomos knygos, reikia gerai ir reguliariai vėdinti.
Jei knygų lentynos yra uždaros, bent kartą per dvi savaites reikėtų jas
praverti ir įleisti šviežio oro.
Knygos labai gerai sugeria visus kvapus, ypač tabako dūmus.
“Nemalonus kvapas į knygą įsigeria amžiams.
Jei iš drabužių tokį kvapą gali panaikinti išskalbus, iš plaukų - juos
ištrenkus, tai su knyga taip nebus“, - pabrėžė S.Talutytė.
Knygų nereikėtų laikyti itin drėgnose arba itin sausose, prastai
vėdinamose patalpose, nes tiek drėgmė, tiek sausas oras kenkia
popieriui.
Tinkamiausia knygoms yra 18-20 laipsnių temperatūra, o oro drėgnumas
- 50-60 procentų.
Bibliotekininkė patarė vienoje lentynoje nelaikyti labai senų ir naujų
knygų.
„1928 metais išleista biblija, kurią jums paliko močiutė, per tiek laiko
neabejotinai kažką jau turi, kažkuo „serga“ ir palaipsniui tai gali
perduoti kitoms, jaunesnėms, savo kaimynėms“, - įspėjo S. Talutytė.
Knygoms gali pakenkti ir kambarinių gėlių kaimynystė.
Todėl nerekomenduojama ant lentynos, šalia knygų, laikyti vazonų su
gėlėmis - jas laistant vandens perteklius gali pakliūti ir ant knygų.
Drėgmė ir pelėsis - didžiausias knygų priešas.
Pastebėjus sudrėkusią, pelėsiu užkrėstą knygą jokiu būdu nereikėtų
laikyti šalia kitų dar „nesergančių“ knygų.
Dar daugiau apie tinkamą knygų priežiūrą - pirmadienio „Lietuvos ryto“ priede „Vartai“.
