Kalbų įvairovė įspūdinga: tarp atrinktųjų finansuoti 4 knygos bus verčiamos į latvių, po 2 į baltarusių, japonų, vokiečių ir po vieną į albanų, anglų, azerų, čekų, danų, estų, ispanų, italų, kartvelų, korėjiečių, makedonų, nyderlandų, prancūzų, švedų ir ukrainiečių kalbas.
Šiam konkurso etapui paskirstyta 62 200 Eur LR valstybės biudžeto lėšų. Pavasariniame konkurso etape, kuris bus paskelbtas kovo mėnesį, atrinktiems užsienio leidėjams bus paskirstyta dar beveik 40 tūkst. Eur.
Pasak LKI direktorės Julijos Reklaitės, Vertimų finansavimo konkursas yra integrali Instituto veiklų ekosistemos grandis: „Knygų vertimai ir pačios knygos pasaulio skaitytojų rankose atsiranda kaip mūsų nuoseklaus darbo su Lietuvos literatūros vertėjais, leidėjais, leidybos profesionalų vizitais į Lietuvą, literatūros tendencijų ir paramos galimybių pristatymo tarptautinėse knygų mugėse, kultūros atašė tinklo veiklos, koncentruoto šalies prisistatymo „fokus“ projektuose dalis. Kiekviena knyga savo ruožtu tampa langu į mūsų šalies kultūrą, istoriją ir kūrybinį kontekstą“.
„Labai džiugu, kad užsienio leidyklų susidomėjimas auga, ką matome ir iš jų pasirenkamų žanrų įvairovės, ir iš jau išleistų knygų sklaidos, pristatant autorius įvairiose platformose, tarptautiniuose literatūros renginiuose“, – teigė J. Reklaitė.
Poezija ir modernioji klasika
Pasaulinės poezijos leidėja iš Jungtinės Karalystės – leidykla „Bloodaxe Books“ 2025 m. išleis Tomo Venclovos eilėraščių rinkinį „Eufemidžių giraitė“, eilėraščius į anglų kalbą verčia net trys vertėjai – Ellen Hinsey, Diana Senechal ir Rimas Uzgiris. Trikalbę poezijos knygą „Iš Šiaurės Jeruzalės“, kurią sudarys po du 22-jų Lietuvos poetų eilėraščius žydų tema, išleis Vokietijos leidykla „Mediathoughs Verlag“. Eilėraščiai bus publikuoti lietuvių, hebrajų ir vokiečių kalbomis, į vokiečių kalbą juos verčia vienas labiausiai patyrusių poezijos vertėjų Cornelius Hellis iš Austrijos. Abiejų poezijos knygų leidimai bus paremti konkurso lėšomis.
Nuolatinio užsienio leidėjų dėmesio sulaukia lietuvių moderniosios prozos klasikai. 2024 m. konkurso parama buvo skirta dviem Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimams (į estų ir į vokiečių kalbą) bei Jurgio Kunčino „Tūlos“ vertimui į albanų k. Šiemet Ričardo Gavelio romaną „Jauno žmogaus memuarai“ išleis Ispanijos leidykla „Asociación La Tortuga Bulgara“, į ispanų kalbą jį verčia iš Kosta Rikos kilusi ir jau kelis dešimtmečius Lietuvoje gyvenanti vertėja Chordana Gonsales Krus. Jurgio Kunčino „Tūlą“ rengiasi išleisti estų leidykla Kultuurileht. Šį kultinį sovietmečio saulėlydžio romaną į estų kalbą vers lietuvių literatūros ekspertė ir produktyviausia vertėja Tiina Kattel.
Konkursą pasiekė įdomi paraiška iš Japonijos – leidykla „Green seed books“ ketina išleisti lietuvių vaikų literatūros klasikės Vytautės Žilinskaitės knygą „Robotas ir peteliškė“, iliustruotą Stasio Eidrigevičiaus. Ją į japonų kalbą išvers Tokijo užsienio studijų universiteto ir Osakos universiteto mokslininkė bei dėstytoja, lietuvių kalbos vadovėlių, daugybės mokslinių publikacijų apie Lietuvos politiką, visuomenę, kultūrą ir literatūrą autorė Eiko Sakurai.
Lietuvos meno klasikai priskirtinas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio albumas-katalogas „Tapyba“, kurį rengia Ukrainos leidykla „Helvetica“. Čiurlionio kūrybą apžvelgiančius straipsnius, išsamų kūrinių katalogą ir kitus albumo tekstus į ukrainiečių kalbą vers šiuo metu aktyviausia lietuvių literatūros vertėja į ukrainiečių kalbą, daugiau nei du dešimtmečius Lvive gyvenanti lietuvė Beatričė Beliavciv. Neslūgsta dėmesys ir Jono Meko kūrybai – pusšimčio puslapių apimties jo užrašų knygą „Scrapbook of the Sixties: Writings 1954–2010“ publikuos Italijos leidykla „Quodlibet“. Iš anglų į italų k. knygą verčia italas Giuseppe Lucchesini.
Prancūzijos leidykla „Les Éditions Bleu et Jaune“ išleis Danutės Kalinauskaitės romaną „Baltieji prieš juoduosius“, kurį išvers Paryžiuje gyvenanti vertėja Miglė Dulskytė.
Nuolatinis kaimynių dėmesys
Tradicija tapęs Latvijos ir Estijos leidėjų dėmesys naujausiai lietuvių literatūrai – didžiausias vertėjų ir eksperčių, latvės Dacės Meiere ir estės Tiinos Kattel nuopelnas.
Dacės Meieres dėka Latvijos skaitytojai, prabėgus vos porai metų po knygų pasirodymo Lietuvoje, didžiausio atgarsio sulaukusius lietuvių rašytojų kūrinius jau gali skaityti latvių kalba. Išvertusi visus Kristinos Sabaliauskaitės istorinius romanus, vertėja kibo į Manto Adomėno „Monetą & labirintą“ (pirmoji dalis, taip pat išversta Dacės, pasirodys šį pavasarį, antrąją dalį ketinama išleisti šių metų lapkritį). Populiarius Lietuvoje romanus Latvijoje leidžia leidykla „Zvaigzne ABC“.
Dar vienas nuolatinis lietuvių literatūros leidėjas Latvijoje „Jāņa Rozes apgāds“ rengiasi išleisti naujausią Kotrynos Zylės knygą – suaugusiam skaitytojui skirtą romaną „Mylimi kaulai“, kurį taip pat vers Dacė Meiere. Ji išvertusi ir dar du šios autorės kūrinius paaugliams „Sukeistas“ (2019) ir „Siela sumuštinių dėžutėje“ (2023), kuriuos taip pat išleido leidykla „Jāņa Rozes apgāds“. Visi vertimai gavo Vertimų finansavimo konkurso paramą.
Sėkmingiausi lietuvių autorių vaikams skirti kūriniai taip pat labai greitai atsiduria Latvijos ir Estijos knygynuose. Pernai abi vertėjos į savas kalbas išvertė Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki grafinį romaną „Mergaitė su šautuvu“ (Latvijoje knyga pasirodė 2024 m., Estijoje ją planuojama išleisti šiemet). Kiek anksčiau – 2020 m. Latvijoje ir 2022 m. Estijoje – publikuoti sėkmingiausio Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinio romano „Sibiro haiku“ vertimai.
Šiemet finansavimas skirtas ir naujų vertėjų į latvių kalbą darbams. Gabijos Grušaitės romaną „Grybo sapnas“ išvers Una Alksne, išleis leidykla „Vārdu vārti“, Jurgos Vilės ir Agnės Nananai vaikišką paveikslėlių knygą „Kašalotų radijas“ – latvių rašytoja ir vertėja Jana Rūce (pseudonimu Jana Egle), ją išleis vaikiškų knygų leidykla „Baltais valis“.
Ambicingi Prahoje įkurtos baltarusių leidyklos planai
2024 m. Lietuvos literatūros vertimų finansavimo konkurso lėšomis buvo paremti trys vertimai į baltarusių kalbą, skirti už Baltarusijos sienų įsikūrusioms leidykloms: Giedrės Kazlauskaitės poezijos rinktinės (išleido Vilniuje įkurta leidykla „Pflaumbaum“), Antano Škėmos „Baltos drobulės“ ir Jurgio Kunčino „Tūlos“ vertimai, kuriuos išleido vertėjo Siarhėjaus Šupos Prahoje įsteigta leidykla „Vesna Vaško“.
Vertėjas Siarhėjus Šupa pasakoja, kad jis su bendraminčiais užsibrėžė išleisti geriausių Lietuvos šimtmečio knygų šimtuką, kurį atrado 2018 m. paskelbtą dienraštyje „Lietuvos rytas“. Pirmąja šimtuko knyga tapo dar Baltarusijoje 2019 m. išleistas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ (į baltarusių kalbą jį išvertė Paulina Vituščanka, išleido leidykla „Lohvinau“). Persikėlęs į Prahą Siarhėjus su bendraminčiais įkūrė leidyklą ir ėmėsi toliau įgyvendinti ambicingą sumanymą. Per dvejus metus išėjo minėti Antano Škėmos ir Jurgio Kunčino romanai, o šiemet leidykla išleis pirmąsias dvi Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijos „Silva rerum“ (jas verčia Siarhejus Šupa) dalis, kurių vertimui taip pat skirta lėšų.
Knygos, kurios keliauja
Į tokių po pasaulį keliaujančių lietuviškų knygų, kaip „Vilniaus pokeris“, „Tūla“, „Sibiro haiku“, Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė” Kęstučio Kasparavičiaus paveikslėlių knygos vaikams gretą įsirašė Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės „Akmenėlis“ (2020, leidėjas „Tikra knyga“) – jautri ir drąsi paveikslėlių knyga, pasakojanti vaikams tamsiausią Lietuvos istorijos puslapį – apie Vilniaus geto gyventojų likimus. Lietuvos kultūros institutas jau yra parėmęs jos vertimus į aštuonias kalbas. 2025 m. konkurso parama skirta dar dviem jos vertimams: į danų kalbą (vertėjas Stefan Anbro, leidėjas „Straarup & Co“) ir į japonų kalbą (vertėja Aya Kimura, leidėjas „Choubunsha Publishing co“). Šiemet knyga pasirodys ir Ukrainoje, jos leidimas taip pat finansuotas konkurso lėšomis.
Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“ kelionių maršrutas taip pat įspūdingas, ją gali perskaityti Azerbaidžano, Armėnijos, Estijos, Lenkijos, Makedonijos, Ukrainos, Jungtinių Amerikos valstijų vaikai. Šiemet vertėjos Annos Sedlačkovos, leidėjo „Nakladatelstvi Paseka“ ir Vertimų finansavimo konkurso jungtinėmis pastangomis su šios Lietuvos vaikų pamėgtos paveikslėlių knygos herojais susipažins ir Čekijos vaikai. Kęstučio Kasparavičiaus knygų geografija pasipildys albanišku jau daug šalių apkeliavusios paveikslėlių knygos „Meškelionė. Didžioji kalėdinė Meškinų šeimynos kelionė aplink pasaulį“ leidimu Albanijoje (vertėja Ajsela Koka, leidėjas Dritan Publishing House).
Vertimų skatinimo programa vykdoma nuo 2001 m. Per šį laikotarpį finansuota daugiau nei 650 knygų vertimai į 43 pasaulio kalbas.
Paremti vertimai:
I Vertimų konkurso etape bus finansuoti šių knygų vertimai:
1. Tomo Venclovos poezijos rinktinės „Eufemidžių giraitė“ vertimas į anglų k.; verčia Ellen Hinsey, Diana Senechal, Rimis Uzgiris, leidžia „Bloodaxe Books“ (Jungtinė Karalystė);
2. Jurgio Kunčino romano „Tūla“ vertimas į estų k.; verčia Tiina Kattel, leidžia „Kultuurileht“ (Estija);
3. Kotrynos Zylės romano „Mylimi kaulai“ vertimas į latvių k.; verčia Dace Meiere, leidžia „Jāņa Rozes apgāds“ (Latvija);
4. Lietuvių literatūrai skirta publikacija žurnale Tijdschrift Terras. Autoriai: Marius Ivaškevičius, Jaroslav Melnik, Sara Poisson, Laurynas Katkus, Ieva Toleikytė, Giedrė Kazlauskaitė: ištraukos iš knygų „Tomas Mūras“, „Tolima erdvė“, „Šito gyvenimo skonis“, „Paukščiai virš Lenino aikštės“; nyderlandų k. verčia Anita van der Molen, leidžia „Stichting iwosyg“ (Nyderlandai);
5. Danutės Kalinauskaitės romano „Baltieji prieš juoduosius“ vertimas į prancūzų k.; verčia Miglė Dulskytė, leidžia „Les Éditions Bleu et Jaune“ (Prancūzija);
6. Manto Adomėno romano „Moneta & labirintas“ II dalies vertimas į latvių k.; verčia Dace Meiere, leidžia „Zvaigzne ABC“ (Latvija);
7. Jono Meko knygos „Scrapbook of the Sixties: Writings 1954–2010“ vertimas į italų k. iš anglų k.; verčia Giuseppe Lucchesini, leidžia „Quodlibet“ (Italija);
8. Poezijos antologijos „Iš Šiaurės Jeruzalės“ vertimas į vokiečių k.; verčia Cornelius Hell, leidžia „Mediathoughs Verlag“ (Vokietija);
9. Unės Kaunaitės romano „2084“, vertimas į vokiečių k.; verčia Markus Roduner, leidžia „Mitteldeutscher Verlag“ (Vokietija);
10. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio albumo „Tapyba (albumas-katalogas)“ vertimas į ukrainiečių k.; verčia Beatričė Beliavciv, leidžia „Helvetica“ (Ukraina);
11. Ričardo Gavelio romano „Jauno žmogaus memuarai“ vertimas į ispanų k.; verčia Chordana Gonsales Krus, leidžia „Asociación La Tortuga Bulgara“ (Ispanija);
12. Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ I dalies vertimas į baltarusių k.; verčia Siarhej Šupa, leidžia „Vesna Vaško“ (Čekija);
13. Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ II dalies vertimas į baltarusių k.; verčia Siarhej Šupa, leidžia „Vesna Vaško“ (Čekija);
14. Gabijos Grušaitės romano „Grybo sapnas“ vertimas į latvių k.; verčia Una Alksne, leidžia „Vārdu vārti“ (Latvija);
15. Ramunės Marcinkevičiūtės, Ramunės Balevičiūtės knygos „Vadovas po šiuolaikinį Lietuvos teatrą. Vardai ir spektakliai“ vertimas į kartvelų k. per anglų k.; verčia Ketevan Maisuradze, leidžia Shota Rustaveli Theatre and Film Georgia State University (Sakartvelas).
I Vertimų konkurso etape bus finansuoti šių iliustruotų knygų vaikams vertimai:
1. Mariaus Marcinkevičiaus, Ingos Dagilės knygos „Akmenėlis“ vertimas į japonų k.; verčia Aya Kimura, leidžia „Choubunsha Publishing co“ (Japonija);
2. Mariaus Marcinkevičiaus, Ingos Dagilės knygos „Akmenėlis“ vertimas į danų k.; verčia Stefan Anbro, leidžia „Straarup & Co“ (Danija);
3. Vytautės Žilinskaitės, Stasio Eidrigevičiaus knygos „Robotas ir peteliškė“ vertimas į japonų k.; verčia Eiko Sakurai, leidžia „Green seed books“ (Japonija);
4. Evelinos Daciūtės, Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“ vertimas į čekų k.; verčia Anna Sedlačkova, leidžia „Paseka“ (Čekija);
5. Dovilės Zavedskaitės, Patricijos Bliuj-Stodulskos knygos „Paštininkas ir serbentai“ vertimas į švedų k.; verčia Greta Barkauskytė, leidžia „Pionier press“ (Švedija);
6. Kotrynos Zylės, Ingos Dagilės knygos „Geriausia diena“ vertimas į makedonų k. per anglų k.; verčia Maja Lazarevska, leidžia „Artkonekt“ (Šiaurės Makedonija);
7. Jurgos Vilės, Valentinos Černiauskaitės knygos „Šuo, kuris išeina naktį“ vertimas į korėjiečių k.; verčia Seo Jinseok, leidžia „Choi Yoonjung, Barambooks“ (Pietų Korėja);
8. Jurgos Vilės, Agnės Nananai knygos „Kašalotų radijas“ vertimas į latvių k.; verčia Jana Rūce (pseudonimas: Jana Egle), leidžia „Baltais valis“ (Latvija)
9. Beno Bėranto, Vilijos Kvieskaitės knygos „Baubaimė“ vertimas į azerų k. per anglų k.; verčia Pervana Abdullayeva, leidžia „Qanun“ (Azerbaidžanas);
10. Kęstučio Kasparavičiaus knygos „Meškelionė Didžioji kalėdinė Meškinų šeimynos kelionė aplink pasaulį“ vertimas į albanų k. per anglų k.; verčia Ajsela Koka, leidžia „Dritan“ (Albanija).
