Išleidus Antoine’o de Saint-Exupery alegorinę pasaką žemaitiškai tūkstančio egzempliorių tiražu knyga buvo išgraibstyta per dvi savaites. Kolekcininkui teko antrąkart leisti „Mažąjį princą“ – išspausdintos 2 tūkstančiai knygų taip pat sparčiai tirpsta.
Tačiau už lietuvių tarmėmis išleistų knygų pardavimą gautą pelną M.Čiuželis nutarė panaudoti kilniam tikslui – pervesti į paties įkurtą labdaros fondą „Sidabrinė linija“, teikiantį emocinę ir informacinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms.
Finansininkas „Mažąjį princą“ kolekcionuoja dėl to, kad tai – viena populiariausių knygų pasaulyje, ji dažnai ir daugelyje kraštų leidžiama pakartotinai. Be to, knyga – mielas suvenyras, kurį galima įsigyti bet kurioje šalyje.
Nors kai A.de Saint-Exupery (1900–1944) išleido „Mažąjį princą“ 1943 metais, knyga nebuvo populiari – žmonės nesuprato, apie ką ji, vaikams ar suaugusiesiems skirta.
Po lakūno ir rašytojo žūties Viduržemio jūroje knyga tarsi įgavo antrą kvėpavimą – alegorinės pasakos perkamumas ir skaitomumas šovė į neregėtas aukštumas. Neretai dailininkų, muzikų ar rašytojų kūryba išpopuliarėja po kūrėjų mirties – tuomet ateina didžiausias talento įvertinimas.
„A.de Saint-Exupery kūrinys populiarus todėl, kad tai – labai išmintinga ir paprasta knyga. Ją gali skaityti įvairaus amžiaus žmonės.
Skaitydamas kaskart atrandu vis naujų dalykų, pažiūriu į tekstą nauju kampu, naujai perskaitau kiekvieną aprašomą epizodą, istoriją“, – tikino vilnietis.
M.Čiuželį kolekcionuoti „Mažąjį princą“ įkvepia ne tik knygos populiarumas, bet ir paieškos užsienyje, mainai su kitais kolekcininkais ir įdomios pažintys. Į šį pomėgį azartiškai įsitraukė Mariaus žmona ir du vaikai, mat kai šeima keliauja, nepraleidžia progos susirasti knygyno ir įsigyti „Mažąjį princą“.
„Mums patinka surasti knygą, pačiupinėti. Perkant aukcionuose leidinys praranda pusę žavesio, nebelieka istorijos, emocijos. O kolekcionuojant emocija labai svarbu. Neturiu tikslo kaupti dėl kaupimo, turiu tikslą pasisemti gerų emocijų“, – tikino Marius.
Pažįstami kolekcininkui taip pat iš kelionių parveža knygą lauktuvių – neseniai lentynas papildė Pietų Amerikos vienos indėnų genties šnekta išleistas „Mažasis princas“.
Vyrą pastaruoju metu džiugina žemaitiškas knygos vertimas, kuriuo susidomėjo užsienio kolekcininkai, – žemaičių tarme išleistas A.de Saint-Exupery kūrinys iškeliavo į septynias pasaulio šalis. Užsieniečiams tai – tikra egzotika!
M.Čiuželis dabar derasi su keliais filipiniečiais – jiems bando pasiūlyti lietuvišką ar lenkišką „Mažąjį princą“, nes salų valstybėje Filipinuose labai daug dialektų. Tad lietuvis nori ne tik plėsti kolekciją, bet ir pagerinti savo pasiektą rekordą, kurį užfiksavo Rekordų akademija lapkričio 21 dieną. Ji minima kaip Pasaulinė rekordų diena.
Trečius metus iš eilės Rekordų akademijos iniciatyva ši diena švenčiama ir Lietuvoje siekiant įsimintinų rekordų. Tądien buvo pasiekti penki rekordai. Jie papildys šiuo metu rengiamą naujausią Lietuvos rekordų knygą.
2024-ieji – Žemaitiško rašto metai
„Mažojo princo“ vertėjas ir žemaičių kalbos tyrinėtojas Juozas Pabrėža neabejojo, kad šis leidinys prisideda ne tik prie jo populiarinimo, bet ir įprasmina 2024-uosius, kurie keliolikoje savivaldybių paskelbti Žemaitiško rašto metais. Knygoje atsispindi žemaičių raštas ir gramatika.
„Visa knyga yra puiki. Paskaitysime vieną gabalėlį, kuris toks charakteringesnis yra: „Lėta ištraukiau viedra ir pastatiau ant šulinės krašta. Mona ausies skambėja girgždanti giesmė. Viedre raibuliava vondou. Ano paviršiuj žaidė saules zuikelia.“ Aš neabejoju, kad išėjus tai knygai vyks visokiausi „Mažojo princo“ skaitymai, nes čia yra tokių gražių vietų ir visa ta knyga yra nuostabi. Ją nuo pat pradžios iki galo skaitai ir jauti dideliausią malonumą“, – įsitikinęs J.Pabrėža.
Kolekcija primena keliones
Komunikacijos specialistė Odeta Werschlan pastarąjį dešimtmetį gyveno ne vienoje šalyje. 2019 m. su dukra Laura ir vyru Martinu ji įsikūrė Kijeve (Ukraina). Kraustytis jai – ne problema, o namai, kaip pati sako, – ten, kur yra jos mėgstamos knygos ir nuolat pildoma Antoine’o de Saint-Exupery „Mažojo princo“ kolekcija.
Prieš tai į Braziliją šeima vyko dėl Odetos vyro darbo. Kadaise iš Lietuvos dėl savo darbo ji išvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, vėliau – į Šveicariją. Tačiau nemažai pasaulio moteris, kurią kai kas dar prisimena kaip televizijos dainų projekto „Iššūkis žvaigždėms“ dalyvę, išmaišė savo malonumui, nes kelionės – jos didžiausias pomėgis.
O beveik visų kelionių įspūdžius jai primena „Mažasis princas“, nes iš kiekvienos aplankytos šalies ji stengiasi parsivežti po knygą tos šalies kalba. O.Werschlan kolekcijoje prieš keletą metų jau buvo 76 knygos „Mažasis princas“ 66 kalbomis. Ši kolekcija ypatinga tuo, kad knygas kolekcijai ji renka iš pačios aplankytų šalių. Atvažiavusi į naują šalį Odeta pirmiausia keliauja į knygyną ieškoti „Mažojo princo“.
Kita šios knygos kolekcininkė šiaulietė Aistė Žalevičienė daug metų kolekcionuoja užsienietiškus „Mažuosius princus“. „Europos Sąjungos kalbos. Tolimos šalys. Knygos parvežtos iš tokių šalių kaip Meksika, Pietų Korėja, Japonija, Šri Lanka, Indija“, – pasakojo 52 knygas skirtingomis pasaulio kalbomis turinti kolekcininkė.
Labiausiai skaitoma Biblija
„Mažojo princo“ populiarumas šiais laikais įgavo tokį mastą, kad už šią knygą populiaresnė tik Biblija.
2017 m. duomenimis, „Mažasis princas“ buvo išverstas į 300 pasaulio kalbų, bendras tiražas viršijo 200 milijonų egzempliorių, ir tai yra antra pagal vertimų skaičių knyga po Biblijos.
Visas Šventasis Raštas, 2011 metų duomenimis, išverstas į 469 kalbas ir tarmes.
