Leidykla VAGA pristato Juliet Starrett ir Kelly Starrett knygą „Žmogus sukurtas judėti“ (Built to Move: The Ten Essential Habits to Help You Move Freely and Live Fully). Šioje knygoje autoriai pristato dešimt žingsnių, kurie padės ne tik sutvirtinti kūną, bet ir nuodugniau pažinti savo fizinę būklę.
„Žmogus sukurtas judėti“ – tai gelbėjimosi liemenė, kurią jums įteikiame su instrukcijomis, kaip paruošti savo kūną bet kokiems sunkumams – senėjimui, traumoms ar apėmus kitiems fiziniams skausmams, kurie gali atsirasti gyvenant šiame kėdžių, technologijų ir kofeino apniktame pasaulyje. Jeigu vadovausitės šia knyga, jums neteks patirti ūmaus veriančio nugaros skausmo klojant lovą. Nebebus sunku pasilenkti atsistojus nuo kėdės po ilgo darbo prie rašomojo stalo. Jūsų pečiai atsipalaiduos. Numesite svorio ir tapsite mažiau linkę sirgti gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Jūsų stuburas taps stabilesnis, energija atsinaujins, o protas taps aiškesnis. Jeigu esate sportininkas ar daug mankštinatės, tapsite greitesnis, stipresnis ir sumažės tikimybė susižaloti peties ar šlaunų raumenis. Išnyks kelių skausmai. Iš esmės kursite itin tvirtą kūną. Ir tai darysite gal kartais ir labai netikėtais būdais“, – sako knygos autorės.
Tiesa, ši leidyklos VAGA knyga nėra vien tik įprastas skaitinys, kurį galėsite skaityti patogiai įsitaisę ant sofos gurkšnodami arbatą. Nuo pirmųjų puslapių įtraukia nesudėtingi, tačiau intensyvūs pratimai, skatinantys pažinti savo kūną įvairiose padėtyse, kurios reikalauja ištvermės ir nuolatinio fizinio lavinimosi.
Knygą sudaro dešimt skyrių, kurių kiekvienas dedikuotas tam tikrai kūno daliai, padedančiai stiprinti kūno mobilumą. Tačiau autoriai Juliet Starrett ir Kelly Starrett sako, kad nuo kūno mobilumo neatsiejami ir tokie elementai, kaip gebėjimas taisyklingai kvėpuoti ar dėmesys kokybiškam miegui bei visavertei mitybai.
Knygoje „Žmogus sukurtas judėti“ autoriai pateikia ne tik detaliai aprašytų pratimų, kuriuos kviečia atlikti praktiškai, bet papildo juos išsamiomis iliustracijomis bei paaiškinimais, kodėl svarbu gebėti taisyklingai atlikti pratimus ir kaip to pasiekti net ir tiems, kurių kūno mobilumas yra itin žemo lygio.
Be kita ko – knyga padės įsisąmoninti, kad kūno treniravimas nėra orientuotas į trumpalaikę perspektyvą. Judėjimas – tai gyvenimo būdas, vedantis į kokybiškesnį, laimingesnį ir, labai tikėtina, ilgesnį gyvenimą.
Autoriai Juliet Starrett ir Kelly Starrett – gerai žinomas šeimyninis kineziterapeuto ir profesionalios sportininkės tandemas. Dešimtmečius dirbę su sportininkais mėgėjais ir profesionalais, olimpiečiais, karinio jūrų laivyno jūrų pėstininkais, jie susistemino savo įžvalgas ir patirtį bei pritaikė kiekvienam iš mūsų.
Kviečiame skaityti knygos ištrauką.
Daugiau pokyčių
Mūsų pagrindinis tikslas – kad mažiau laiko praleistumėte sėdėdami toje pačioje padėtyje. Yra daugybė būdų, kaip to pasiekti, nesvarbu, ar naudojate stovimą stalą, ar kaitaliojate stovimą ir sėdimą stalą, ar dažnai darote pertraukas dirbdami prie įprasto sėdimo stalo, ar dalį darbo ir (arba) žiūrėjimo atliekate prie virtuvės stalo, ar laikotės asmeninės politikos nesėdėti viešajame transporte ar laukimo salėse. Galite atlikti bet kurį iš šių veiksmų arba visus juos, keisdami savo strategijas priklausomai nuo dienos. Galite net nesėdėti ir taikyti kai kurias mūsų rekomenduojamas judėjimo taktikas. Norime susitikti su jumis ten, kur esate, bet taip pat tikimės, kad sieksite didžiausio tikslo – sėdėti tik šešias ar mažiau valandų per dieną.
Vyraujančios sėdimos gyvensenos visuomenėje neabejotinai randasi kažkas, kas ragina mus pakilti nuo kėdžių. Kaip turbūt pastebėjote, dabar yra telefonų programėlių, kompiuterių raginimų, išmaniųjų laikrodžių, treniruoklių ir kitų prietaisų, skatinančių įvairiu metu atsistoti. Darbdaviai taip pat galvoja apie kūrybiškus būdus, kaip paskatinti savo darbuotojus atsistoti ir pajudėti. Mūsų draugas Jimas savo įmonėje įgyvendino labai gudrią politiką (ir tai nebuvo pasiūlymas – tai buvo politika), pavadintą „Vaikščiok, kalbėk, spustelėk“ (angl. Walk/Talk/Click). Prireikus bendrauti su kolega, pirmiausia reikėjo nueiti prie jo darbo stalo ir sužinoti, ar galima su juo pasikal bėti asmeniškai. Jeigu jis tuo metu kalbėjo telefonu arba buvo užsiėmęs, įsijungdavo maža lemputė, kurią Jimas buvo įrengęs kiekvieno kabinete. Jei bandymas bendrauti akis į akį nepavykdavo, galėdavai paskambinti tam žmogui. Jeigu ir taip nepavykdavo su juo susisiekti, galiausiai galėdavote pasinaudoti elektroniniu paštu (spustelėk). Jimas stengėsi skatinti geresnį tiesioginį bendravimą, bet taip pat norėjo, kad darbuotojai judėtų – ir jie tikrai turėjo judėti, nes biuro patalpos buvo didelės ir per kelis aukštus.
Retkarčiais išgirstame, kaip dėl tokios taktikos kaip Jimo politika arba dėl prietaisų skambučių ir pypsėjimų, primenančių, kad reikia atsistoti, sutrinka produktyvumas ir mąstymas. Tačiau, kaip rodo kai kurie tyrimai, stovėjimas iš tikrųjų padidina produktyvumą. 2016 metais Teksaso A&M universiteto Sveikatos mokslo centro mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame buvo nagrinėjamas skambučių centro darbuotojų, kuriems buvo įrengti sėdimi-stovimi stalai, produktyvumas per šešis mėnesius. Pusė iš 167 tiriamųjų turėjo reguliuojamo aukščio stalus, o pusė – įprastus darbo stalus ir kėdes. Stovintieji, kurie galiausiai sėdėdavo 1,6 valandos per dieną mažiau nei jų kolegos, buvo vis produktyvesni už sėdinčiuosius (remiantis jų skambučių sėkme): pirmąjį mėnesį jų produktyvumas buvo 23 proc. didesnis, o po šešių mėnesių – 53 proc. didesnis. Stovintieji taip pat nurodė, kad patyrė mažiau kūno diskomforto.
Skambučių centro stovinčiųjų produktyvumas atitinka tai, ką žinome apie vaikus, kurie naudojasi stovimais stalais: stovėjimas koreliuoja su reikšmingu mokinių vykdomųjų funkcijų ir darbinės atminties gebėjimų pagerėjimu. Darbdavių vykdomos programos, prietaisai, skatinantys mažiau sėdėti, – visa tai puiku. Tačiau realybėje jums patiems reikės pasirinkti, ar atsisakyti sėdėti ant patogios kėdės. Visada bus kėdžių prie darbo stalo, sėdynių metro, suolų laukiamajame ir sofų svetainėje, kurios vilios jus, o ir žmogiška prigimtis vilioja naudotis jų teikiamais patogumais. Tačiau pastebėjome, kad pakeitus požiūrį į sėdėjimą, jis pamažu tampa ne toks patrauklus. „Ne, aš stovėsiu“ tampa ne mandagumu, kai kas nors jums pa siūlo vietą autobuse, o tuo, ką iš tikrųjų norite daryti, nes tai malonu. Be to, pastebėsite, kad galite rinktis tokius dalykus, kurių anksčiau nepastebėjote. Pavyzdžiui, nuvykę į didelę konferenciją, užuot susiradę vietą priekinėse ar vidurinėse eilėse, atsistojame už paskutinės. Paprastai paskutinėje eilėje niekas nesėdi, tad jei pristatymas ilgas, galime stovėti tiek, kiek mums atrodo tinkama, o kai esame tam pasirengę, truputį pasėdėti. Lygiai taip pat nėra įstatymo, pagal kurį privalėtumėte sėdėti prie stalo pakuodami maisto produktus, kai savanoriaujate maisto banke, arba sėdėti apžiūros kambaryje, kol veterinarijos gydytojas apžiūri jūsų augintinį. Nėra priežasties, dėl kurios negalėtumėte stovėti, kol laukiate maisto išsinešimui. Arba galite atsistoti ir pajudėti, užuot sėdėjus su puodeliu kavos, kad išvengtumėte popietinio sąstingio. Kai įprasite „mažiau sėdėti“, atsiras visokių galimybių.
Juliet ir Kelly Starrett „Žmogus sukurtas judėti“, iš anglų kalbos vertė Elena Belskytė, leidykla VAGA, 2024.
