Jekaterina Jonaitienė gimė 1940 m. gegužės 6 d. Čeliabinske (Rusija).
1962 m. baigė Vilniaus universitetą, mokytojavo, dirbo įvairiose redakcijose, Aukščiausiosios Tarybos prezidiume.
Jekaterina Jonaitienė į rusų kalbą vertė grožinę literatūrą vaikams ir suaugusiesiems. Pirma jos vertimo publikacija pasirodė 1972 m. – tai Kazio Sajos apysaka-pasaka „Ei, slėpkitės!“.
Vienodai gerai valdydama abi – literatūrinę rusų ir lietuvių – kalbas, turėdama gerą literatūrinį skonį ir atsirinkdama geriausius lietuvių literatūros pavyzdžius, išlaikydama lietuvių autorių stilistiką, nacionalinę specifiką bei kitas svarbias struktūrines ypatybes, J. Jonaitienė atliko nemažą ir svarbų darbą.
Iš viso ši kruopšti ir rūpestinga vertėja išvertė apie dvidešimt grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių. Tarp jų – Kazio Sajos apysakų ir apsakymų knyga „Po to, kai jie pavirto medžiais“ (1980), „Pjesės“ (1985), Aneliaus Markevičiaus „Lobių kalnas“ (apysakos, 1980), Algimanto Zurbos romanai „Integralas“ (1985) ir „Žemės trauka“ (1989), Juozo Tumo-Vaižganto apysakos „Nebylys“ (1988), Rimanto Šavelio „Amžinoji šviesa“ (apysakos ir apsakymai, 1988), Algirdo Pociaus „Įkaitai“ (apysakos ir apsakymai, 1990), Romo Gudaičio romanas „Chamskio eros rytas“ (1996), Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“, Jurgio Kunčino romanas „Tūla“ (2008) ir apsakymų knyga „Menestreliai maksi paltais“ (2008).
Jekaterinos Jonaitienės vaikų literatūros vertimai – Kazio Sajos „Klumpės“ (apysakos ir apsakymai, 1985), Martyno Vainilaičio „Mano volungėlė“ (kartu su Georgijumi Jefremovu, 1983), Vytautės Žilinskaitės apysaka-pasaka „Kelionė į Tandadriką“ (2014) – džiugino ne vienos kartos mažuosius skaitytojus.
Jekaterina Jonaitienė į Lietuvos rašytojų sąjungą priimta 1990 metais.
Su velione atsisveikinti ir baltu gėlės žiedu ją pagerbti galima Vilniuje, laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“, Ąžuolyno g. 10, gruodžio 19 d., ketvirtadienį, nuo 11 iki 14 val. Urna išnešama 14 valandą. Laidotuvės – Saltoniškių kapinėse.
