1. Vilniaus knygų mugei – dvidešimt penkeri
2025 m. Vilniaus knygų mugė organizuojama jau dvidešimt penktą kartą. 1999 m. LITEXPO buvo suorganizuota Baltijos knygų mugė, kiekvienais metais keliavusi per Baltijos šalių sostines. Vilniuje ji sulaukė itin didelio skaitytojų susidomėjimo, todėl nuo 2000 m. pradėta organizuoti atskira Vilniaus knygų mugė, iš pradžių tilpusi vienoje Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO salėje.
2. Ypatinga mugės data
Pirmaisiais mugės gyvavimo metais dalis skaitytojų svarstė, ar nebūtų geriau mugę organizuoti šiltesniu metų sezonu. Visgi vasaris pasirinktas neatsitiktinai – Vilniaus knygų mugė yra įtraukta į pasaulinių mugių katalogą ir jos data suderinta su kitomis pasaulyje vykstančiomis knygų mugėmis.
3. Skaitytojų ritmu: Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą pristatyta knygų prekyba internetu
Knygų mugė supažindina literatūros lauko bendruomenę ne tik su literatūrinėmis, bet ir technologinėmis naujienomis: pavyzdžiui, 1999 m. Baltijos knygų mugėje Vilniuje skaitytojai galėjo įsigyti pirmąją lietuvišką elektroninę knygą kompaktiniame diske, o 2002 m. leidykla „Vaga“ būtent Vilniaus knygų mugėje pristatė naujieną Lietuvoje – knygų prekybą internetu. Pastaraisiais metais mugėje daug dėmesio skiriama ir vis labiau populiarėjančioms elektroninėms bei audioknygoms.
4. Pasaulinio garso rašytojai Vilniaus knygų mugėje
Kiekvienais metais į tarptautinę Vilniaus knygų mugę atvyksta kelios dešimtys užsienio autorių, tačiau organizatoriai prisimena, kaip buvo sunku juos pasikviesti prieš daugiau nei dvidešimt metų. Tuo metu dalis užsienio rašytojų kelionę į mugę suvokė netgi kaip savotišką egzotiką – norėjo išvysti jiems menkai pažįstamą Europos kraštą. Visgi per daugiau nei dvidešimt metų Vilniaus knygų mugėje lankėsi daugybė visame pasaulyje žinomų užsienio rašytojų: romano „Pasaulis pagal Garpą“ autorius Johnas Irvingas, norvegų literatūros žvaigždė Herbjørg Wassmo, rašytoja Joanna Harris, išgarsėjusi knyga „Šokoladas“, klasika laikomo romano „Erškėčių paukščiai“ autorė Colleen McCullough, italų rašytojas Alessandro Baricco, paauglių pamiltas Melvinas Burgessas, knygos „Sofijos pasaulis“ autorius Josteinas Gaarderis, prancūzų rašytojas Frédéricas Beigbederis bei daugelis kitų.
5. Jau dešimtmetį gyvuojanti Muzikos salė
Nuo 2015 m. Vilniaus knygų mugėje veikianti ir neatskiriama mugės dalimi tapusi Muzikos salė artėjančiais metais švęs savo dešimtmetį. Tai – didžiausia muzikos mugė Lietuvoje, suburianti žinomus šalies atlikėjus, muzikos kūrėjus bei mylėtojus. Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA organizuojama ir analogų šalyje neturinti Muzikos salė lankytojus mugės metu kviečia į išskirtinius gyvo garso koncertus, susitikimus su muzikos lauko atstovais, diskusijas apie muzikos industriją.
6. Rekordiniai skaičiai: 72 tūkst. lankytojų per keturias Vilniaus knygų mugės dienas
Skaitančiųjų bendruomenės švente laikoma Vilniaus knygų mugė kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių lankytojų. Jau pirmoji mugė, įvykusi 2000 m., tapo literatūriniu metų įvykiu – ją aplankė apie 30 tūkst. Lietuvos gyventojų. Rekordiniais metais paskelbti 2020-ieji, kai Vilniaus knygų mugėje buvo skaičiuojama daugiau nei 72 tūkst. knygų mylėtojų.
7. Jaunųjų skaitytojų salė
Vilniaus knygų mugė jau dvidešimt penkerius metus suburia visų amžiaus grupių knygų mylėtojus, o pati mugė tapo erdve, kuri išaugino kelias skaitytojų kartas. Patiems mažiausiems skaitytojams ir paaugliams mugėje veikia atskira Jaunųjų skaitytojų salė. Čia įsikuria Bibliotekų erdvė, kūrybinės dirbtuvės ir laboratorijos, vyksta renginiai scenoje.
8. Šimtai kultūrinių renginių
Pasak mugės organizatorių, iš renginio, kurio pirminis tikslas buvo parduoti knygas, Vilniaus knygų mugė tapo didžiuliu įvykiu su turtinga kultūrine programa, kuri, palyginti su 2000 m., išaugo dešimt kartų: dabar skaitytojams siūloma daugiau nei 500 kultūrinių renginių. Mugėje vyksta skirtingus skaitytojų poreikius ir domėjimosi sritis atliepiantys knygų pristatymai, diskusijos, susitikimai su rašytojais, koncertai, skaitymai ir kiti renginiai.
9. Ilgametė mugės tradicija – literatūros ir muzikos apdovanojimai
Dažnai Lietuvos leidyklos savo leidybinius metų planus derina prie Vilniaus knygų mugės datos. Mugė tapo savotišku atskaitos tašku ir literatūrinės bendruomenės naujaisiais metais. Būtent čia skaičiuojami prabėgusių metų rezultatai, apdovanojamos geriausios knygos ir jų autoriai. Vilniaus knygų mugėje įteikiamos rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, Vilniaus klubo premijos, vyksta Knygos meno konkurso apdovanojimai, apžvelgiamas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sudarytas Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas ir paskelbiama knyga laureatė, pristatomi Metų knygos rinkimų, Metų verstinės knygos ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos IBBY geriausių knygų vaikams ir paaugliams apdovanojimų nominantai, taip pat – atrinktos projekto „Knyga ir kava“ knygos, galinčios tapti filmų scenarijais. Tradiciškai Muzikos salėje vyksta ir AGATA apdovanojimai, kuriuose pagerbiami klausomiausi Lietuvos atlikėjai ir apdovanojami gražiausių muzikinių albumų viršelių autoriai.
10. „Kukutis eina į mugę“
Dvidešimt penktoji Vilniaus knygų mugė skaitytojus pasitiks su šūkiu „Kukutis eina į mugę“. Poeto Marcelijaus Martinaičio sukurtas Kukutis laikomas vienu populiariausių ir žinomiausių šiuolaikinės lietuvių poezijos personažų, jis įkūnija žmonių įvairialypiškumą, vidinį laisvės siekį. Leidyklos „Tyto alba“ vadovė ir ilgametė Vilniaus knygų mugės organizatorė Lolita Varanavičienė, komentuodama artėjančios mugės temą ir apžvelgdama dvidešimt penkerius mugės gyvavimo metus, tikino, jog į mugę eina ne tik skaitytojai ar rašytojai, bet ir patys knygų veikėjai.
Dvidešimt penktoji Vilniaus knygų mugė „Kukutis eina į mugę“ vyks 2025 m. vasario 27 – kovo 2 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Prekyba bilietais prasidės likus 100 dienų iki mugės – lapkričio 19 d. Vilniaus knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, AGATA ir LITEXPO.
