Šis unikalus festivalis, įsikūręs įvairiose miesto erdvėse išsidėsčiusiose palapinėse, yra tikras nuotykis komiksų, žaidimų ir fantastinių personažų mėgėjams. Siauromis seno miesto gatvelėmis lėtai slenkantys Žmonės vorai, Elzos, Tyliosios kalvos pabaisos ir kitokie filmų ir žaidimų herojai ir būtybės suteikė renginiui išskirtinio žavesio. Knygų palapinė, pastatyta tiesiog ant miesto aikštės, stebino savo dydžiu – po palapinės stogu tilpo net skulptūra ir gatvės šviestuvai.
Lina Itagaki festivalyje pristatė savo iliustruotą knygą – grafinį romaną vaikams „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (it. „La ragazza con il fucile“), kurią Italijos leidykla „Lavieri edizioni“ išleido būtent šiam festivaliui.
Pirmąją renginio dieną Lina Itagaki dalyvavo diskusijoje, kurioje kartu su iliustruotoju Moon iš Prancūzijos dalijosi savo asmeninėmis istorijomis apie knygų iliustravimą komiksais. Lina sakė, kad komiksų kūrimas reikalauja atsidėjimo, bet tai prasminga veikla, nes, kaip rodo patirtis, tokiu formatu sukurtos knygos apie istoriją patraukia vaikus ir sudomina užsienio leidėjus.
Kitas keturias festivalio dienas kasdien po 4,5 valandos Lina leidyklos stende pasirašinėjo knygas skaitytojams. Italijoje, kaip ir Prancūzijoje, populiaru, kad dailininkai į knygas piešia originalius, vienetinius piešinius, o gerbėjai ilgai laukia eilėje, kad gautų tokius „autografus“.
Kadangi Lietuvoje tokios praktikos nėra, nekantriems lietuviams labai greitai ką nors nupiešti įpratusi Lina buvo leidėjo paprašyta piešti lėčiau, nes tai priverčia praeivius sustoti, pasidomėti, pasikalbėti ir galbūt įsigyti knygą būtent dėl tokio piešinio.
„Komiksai, turintys senas tradicijas tokiose šalyse kaip Italija, Prancūzija, Amerika, Japonija, yra vis dar gan nauja medija Lietuvoje. Užtruks laiko, kol komiksus lietuviai, kaip minėtų šalių skaitytojai, priims kaip gerą, vertingą, savaip unikalią literatūrą ir skaitys, kad ir kokio amžiaus būtų.
Žodis „komiksas“ asocijuojasi su juokingais paveiksliukais, nerimtomis istorijomis pagal Walto Disney animacinius filmus. Žinoma, yra ir tokių, bet komiksai apima visus žanrus – galima rasti ir linksmų, ir rimtų, ir detektyvinių, ir fantastinių, ir biografinių bei istorinių.
Įdomu, kad Lietuvoje kuriami iš esmės tik istoriniai biografiniai komiksai, labai nedaug yra kitokių. Tai smarkiai prisideda prie komikso įvaizdžio gerinimo ir vertinimo“, – ką tik grįžusi iš festivalio dalijosi mintimis žinoma knygų iliustruotoja Lina Itagaki.
Ar buvo koks nors momentas festivalyje, kuris ją ypač nustebino arba įkvėpė? Ką ji galėtų pasakyti apie italų požiūrį į komiksus ir iliustracijas? Ar mato kultūrinių skirtumų, palyginti su Lietuvos skaitytojais?
„Tikriausiai labiausiai stebino tai, kad iliustruotas knygas, kurias pas mus 90 procentų atvejų perka tėvai savo vaikams, Italijoje suaugusieji perka sau. Jie tiesiog mėgsta piešinius, iliustracijas. Perka paveikslėlių knygas, komiksus, atvirukus ir atspaudus su knygų iliustracijomis.
Atrodo, ten visiškai vaikiški piešiniai, robotukai, apsikabinę drambliukai, bet rimti vyrai ima, rodo vienas kitam sakydami – „žiūrėk, kaip gražu“, ir tai yra wow! Norėčiau, kad ir Lietuvoje daugiau žmonių leistų sau mėgautis gražiais piešiniais. Pas mus labai dažnai net tėvai vaikams, kurie paima iliustruotą knygą, sako: „Tu jau per didelis, imk, kur daugiau teksto“.
Italijos leidykla „Lavieri edizioni“, išleidusi mūsų knygą itališkai, labai sėkmingai prekiauja knygomis be žodžių, kuriose, pavyzdžiui, tik robotukų piešiniai. Net ne istorija, o iliustracijų rinkinys. Italai perka, nes gražu.
O pas mus į bežodes knygas kol kas žiūrima atsargiai, neaišku, kaip jas „vartoti“. Nors tereikia tiesiog mėgautis. Žiūrėti ir kurti savo istoriją“, – pasakojo iš Italijos grįžusi viena talentingiausių ir žinomiausių Lietuvos iliustruotojų ir komiksų kūrėjų Lina Itagaki.
