Netikėtai Anapilin iškeliavusį kūrėją priminė ne tik dailės kūriniai, bet ir jautrus teatralo Beno Šarkos performansas senamiesčio kiemelyje.
Prarastosios kartos ideologas
„Jis ir anksčiau čia švęsdavo savo gimtadienius, skaitydavo kūrinius, pristatydavo parodas. Buvo neatsiejamas nuo uostamiesčio menininkų bendruomenės gyvenimo. Gal net penki aktoriai vaidino Rolando pjesę „Bermudų trikampis“, praėjusią vasarą jis čia pristatė ir savo romaną „Venecija tiesiogiai“, – pristatydama parodą „Žvaigždės virš galvos“ ilgametę draugystę su R.Rastausku prisiminė Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos galerijos vadovė Andželika Baroti.
R.Rastauskas dėstė literatūrą ne tik Vilniaus, bet Klaipėdos universitete. Jo ir uostamiesčio menininkų draugystė užsimezgė tais laikais, kai čia susitelkusi įvairių sričių kūrėjų grupė, pasivadinusi „Prarastąja karta“, ieškojo naujų kelių, skelbė savo manifestus, laužė socrealizmo kanonus. Rolandas buvo neabejotinas jaunųjų maištininkų sambūrio ideologas ir lyderis.
Gyvendamas ir dirbdamas pajūryje R.Rastauskas šiek tiek atitolo nuo poezijos, pasukęs į prozą, tapo dienraščio „Lietuvos rytas“ skiltininku. Pasirinkęs slapyvardį RoRa dešimtmetį rašė apžvalgas, vėliau sugulusias į jo publicistikos rinktinę „Kitas pasaulis“ (2010). Ši knyga įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija už „žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį, už sakinio eleganciją“.
Šamano šokis ant grindinio
„Jis pats iki smulkmenų surežisavo parodą „Žvaigždės virš galvos“, kurios neįsivaizdavo be savo kūrybos ir kelionių draugo fotomenininko Remigijaus Treigio darbų. Rolandas visus bendražygius vadindavo „partneriais“, o pats save – „žodžio eiliniu“. Tarsi nuspėdamas ateitį išsirinko ir vieną mano kūrinį „Paskutinė kelionė“. Nieko nekoregavome, jubiliejinį gimtadienį pažymėjome be jo, bet taip, kaip jis norėjo“, – pasakojo R.Rastausko bičiulis keramikas Isroildžonas Baroti.
Parodoje rodomi R.Rastausko draugų,žinomų tarpdisciplininio meno kūrėjų Dainiaus Liškevičiaus, Artūro Railos, fotomenininkų Gintauto Trimako, Violetos Bubelytės, Dovilės Dagienės, Ritos Stankevičiūtės, tapytojos Jurgos Barilaitės, menotyrininko ir fotomenininko Virginijaus Kinčinaičio, skulptoriaus Donato Jankausko (Duonio), medijos meno kūrėjos Aurelijos Maknytės darbai.
Baroti galerijos kiemelyje žiūrovai stebėjo dar vieno R.Rastausko sielai giminingo menininko, klaipėdiečio, teatro mago ir šamano B.Šarkos pristatymą. Kvapą gniaužiančių transcendentinių performansų kūrėjas, nusimetęs drabužius, per grindinį nutiestu juodu kilimu basomis žengė veikiausiai už žmogiškojo pažinimo ribų – įkandin RoRa į visišką nebūtį, o gal į amžinybę.
Renginio organizatoriai įgyvendino dar vieną R.Rastausko sumanymą – pristatė leidyklos „Apostrofa“ išleistą paskutinįjį eseisto kūrinį „Verkianti bronza: kelionių knyga, 1993–2023“.
Kūrėjui nusilenks ir teatralai
R.Rastausko gimtadienis spalio 27-ąją bus pažymėtas ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatro (LNDT) festivalyje „Gaida 2024”. RoRa rengėsi dalyvauti poezijos ir muzikos performanse „Susitaikymai“ – atrinko savo verstus poeto Czeslawo Miloszo eilėraščius, kuriuos būtų skaitęs su aktoriumi Dariumi Meškausku, akomponuojant muzikos grandams Tomui Kutavičiui (fortepionas), Petrui Vyšniauskui (saksofonai), Arkadijui Gotesmanui (perkusija), videomenininkei A.Maknytei. R.Rastauskas dvejus metus darbavosi LNDT dramaturgu, prisidėjo prie repertuaro parinkimo, įvairių pjesių skaitymo, organizavo kūrybos procesus, neseniai buvo pradėjęs veiklą teatro Meno taryboje. Poeto ir dramaturgo, puikaus skaitovo atminimą teatralai neatsitiktinai pagerbs jo sumanytu poeziją ir muziką vienijančiu performansu – tai RoRa pamėgtas ir ištobulintas žanras.
Pusę pasaulio išmaišiusį „vaikštūną“ RoRa visada traukdavo Palanga – gimtasis miestas, kuriame augo, mokėsi. Jono Basanavičiaus gatvės kaštonų alėjos jis nepamiršdavo net persikėlęs į sostinę.
Vykdant paskutiniąją R.Rastausko valią, žodžio virtuozas ir plunksnos meistras palaidotas Palangos kapinėse šalia keliomis savaitėmis anksčiau užgesusios motinos.
