Forumas REDA paskelbė programą: pasisakys kalbos ekspertai ir visuomenininkai

2024 m. REDOS organizatorės skelbia plačią kalbos diskurso programą, kurios svarbiausi punktai – kalbos norma ir institucinė kontrolė, visuomenės santykis su kalbininkais, kūrėjų santykis su normine kalba, moterų pavardžių darybos klausimai. Komentuodama šių metų programą, kuratorė G. Grušaitė pažymi: „Svarbu suvokti, kad praėjus 30-čiai nepriklausomybės metų, lietuvių kalbai negresia išnykimas, nors mūsų kalbos kontrolės mechanizmai vis dar dirba taip, tarsi grėstų. XXI amžiuje lietuvių kalba kaip tik išgyvena „klestėjimo“ laikotarpį. Labiausiai šiuo metu reikia diskusijos ne apie tai, kaip išlaikyti dirbtinę sterilios kalbos versiją, o kaip kartu galėtume susigrąžinti kalbos laisvę ir rasti geriausių būdų kalbai toliau vystytis.“

„Mes visi, dirbantys kalbos ir literatūros lauke – rašytojai, kalbininkai, redaktoriai, reklamos kūrėjai ir daugelis kitų, taip pat ir kiekvienas kalbos vartotojas, galima sakyti, esame XXI amžiaus lietuvių kalbos patriotai. Manau sutartume: svarbu, kad šiuolaikinė lietuvių kalba globalizuotoje dabartybėje išliktų stipri kultūros kalba ir mūsų autentiškos tapatybės dalis, mąstymo būdas. Kalba nuolatos atsinaujina ir yra kuriama kiekvieno iš mūsų (nepamirškime to!). Žinoma, didžiosios kalbos struktūros lieka nepajudinamos. Manau, apskritai laikas pamažu permąstyti kalbos politikos trajektoriją nuo mokymo iki redagavimo. Ją atspindi kiekvieno iš mūsų santykis su savo gimtąja (arba negimtąja) lietuvių kalba – kiek mes joje jaučiamės saugūs ir kiek dar juntame kontroliuojančio kalbininko fantomą, likusį iš praeities“, – komentuoja REDOS kuratorė A. Niauronytė.

Tikimasi, kad forumas taps skirtingų, netgi priešingų, pozicijų pristatymo erdve ir susidūrimo tašku. Į renginį kviečiami skirtingų požiūrių į kalbos norminimą ir į kalbos politiką apskritai atstovai, tarp kurių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nariai, kalbininkai, rašytojai, politikai, visuomenininkai.

Šių metų REDOS dalyvių sąraše, tarp kitų žinomų vardų, rašytoja dr. Kristina Sabaliauskaitė, filosofas prof. dr. Arūnas Sverdiolas, kalbininkas Vilniaus universiteto išskirtinis profesorius, habil. dr. Axelis Holvoetas, kalbininkė prof. dr. Irena Smetonienė, kalbininkės dr. Violeta Meiliūnaitė, dr. Rita Miliūnaitė, Seimo narė Ieva Pakarklytė, komunikacijos specialistė ir kolumnistė Ieva Koncevičiūtė, komikas Domas Raibys ir kt. 

REDOS, forumo už kalbos demokratiją, pirmą dalį, skirtą vertybėms, kuriomis remiantis šiandien norminama lietuvių kalba, pradės kalbininkė prof. dr. Irena Smetonienė su pranešimu „Standartinė kalba, norma ir kiti „baubai“. Šioje renginio dalyje dalyvaus vertėjas, literatūros kritikas ir VLKK narys Laimantas Jonušys, pristatysiantis VLKK vertybes ir mechanizmus, kuriais remiantis  kuriami nauji lietuvių kalbos žodžiai ir VLKK rekomendacijos. Belgų lingvistas, Vilniaus universiteto išskirtinis profesorius, habil. dr. Axelis Holvoetas kritiškai aptars vieną nesėkmingą norminimo atvejį, o visuomenės susvetimėjimo su savo kalba reiškinį pakomentuos viena iš REDOS kuratorių redaktorė Aira Niauronytė.

Dalyje „Kūrėjas ir kalba“ rašytoja ir meno istorikė dr. Kristina Sabaliauskaitė pasidalins patirtimi dirbant prie savo romanų su skirtingų šalių redaktoriais. Pranešimą apie kalbos politiką ir / ar apolitiką skaitys filosofas prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas. 

Pažymėtina, kad vienas iš motyvų šiais metais sukurti atvirą kalbos forumą taip pat buvo Seimo 2024 m. pakartotinai nepriimtos įstatymo pataisos, siūlančios leisti rašyti moteriškas pavardes su galūne -a. Todėl panelinių diskusijų dalyje debatuoti bus kviečiami politikai ir specialistai, aktyviai dirbantys prie asmenvardžių rašybos kontrolės klausimo. Vienos iš REDOS kuratorių, Airos Niauronytės, moderuojamame pokalbyje „Kam priklauso pavardė – žmogui ar valstybei?“ dalyvaus Asmens vardo ir pavardės rašymo įstatymo pataisų idėjos autorė, Seimo narė Ieva Pakarklytė, Lygių galimybių kontrolierė (šiuo metu vaiko priežiūros atostogose) Birutė Sabatauskaitė, VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, kalbininkė dr. Rita Miliūnaitė, lyčių studijų lauko tyrėja dr. Ieva Bisigirskaitė, kalbininkas, vardyno tyrėjas dr. Darius Ivoška.

Politinį forumo dėmenį vainikuos diskusija apie kūrėjų ir redaktorių santykį. Forumo kuratorės Ūla Ambrasaitė ir Gabija Grušaitė kvies atvirai diskusijai apie redagavimo kultūrą Lietuvoje. 

Paskutinėje REDOS dalyje „Kalbos avangardas“, kviesiančioje į nekonvencines diskusijas apie kalbą, pasisakys komikas, kalbos entuziastas Domas Raibys,  viešųjų ryšių specialistė ir socialinių medijų kolumnistė Ieva Koncevičiūtė bei kiti forumo svečiai, kuriems rūpi kalba.

Pagrindinis šių metų REDOS forumo vertybinis tikslas – mažinti atskirtį tarp kalbos ir kalbėtojo. Pasak forumo sumanytojos, romano „Grybo sapnas” autorės G. Grušaitės, „kuratoriniai pokalbiai su kolegėmis Ūla ir Aira padėjo išsigryninti kritinę distanciją su dabartiniu literatūros ir kalbos profesionalų lauku, suprasti, kad dar daug nuostatų apie kalbą ateina iš istorinės baimės bei struktūrinių problemų“. Norėdamos skatinti autentiškesnį ir aktualesnį santykį su lietuvių kalba, organizatorės skelbia atvirą kvietimą ir šūkį: „Pasitikėti kalbėtoju“.

„REDA gimė trūkus kantrybei. Leidybiniame darbe man didžiausias malonumas skaityti autentiškus rankraščius ir pažinti autorių kuriamus unikalius pasaulius. Tačiau nusprendus rankraštį leisti, prasideda nuolatinės įtampos ir kovos teksto paraštėse – autorius turi apsiginti prieš redaktorių dėl savo stiliaus, raiškos, logikos, frazeologijos ir visko, kas neatitinka dažnai nerašyto, vien redaktorių ir VLKK galvose egzistuojančio lietuvių kalbos standarto. Per metus su organizatorėmis supratome, kad problema nėra tiesiog taisyklės, ji daug gilesnė. Šiandien kalba – jos naudojimas, kūrimas ir natūralus vystymasis – rodos yra atimta iš kalbėtojų. 2024 m. REDA yra forumas, kuriame kviečiame permąstyti vertybinius kontrolės orientyrus“, – iniciatyvą organizuoti kalbos forumą grindžia leidyklos LAPAS vadovė Ūla Ambrasaitė.

REDOS kuratorės Airos Niauronytės nuomone, „Plačiosios visuomenės pasitikėjimas savimi kalboje ir laisva saviraiška per kalbą labai svarbūs žiūrint į kalbos ateitį. Visuomenėje dar tvyro VLKK rekomendacijų baimė, tik ji nepagrįsta: mano manymu, mes, kaip visuomenė, turėtume pasiekti tokį lietuvių kalbos žinių lygį, kad galėtume kritiškai vertinti VLKK rekomendacijas ir jas taikyti, kai tai reikalinga, o ne visais atvejais (taip neretai vis dar daro ir kai kurie kalbos redaktoriai.) Tada neatrodys, kad kalbininkai nori tik trukdyti ir riboti. Kalbininkai iš tiesų gali padėti, pakonsultuoti, kai reikia, ir ne tik dėl taisyklingumo, bet ir dėl kur kas subtilesnių kalbos vartojimo lygmenų.”

„Kasdienybės plotmėje aš už tai, kad mes, kaip lietuvių kalbos vartotojai plačiąja prasme, būtume laisvi kalboje ir kad jaustume ją kaip savastį (ne kaip kokią prievolę). Kad mokykla padėtų įsisąmoninti jau ir taip mokamą gimtąją kalbą, įgyti virtuoziškumo, o ne supainiotų taisyklėmis ir varytų rašymo ar viešojo kalbėjimo kompleksus. Kad redaktoriai neredaguotų to, ko nereikia redaguoti, atstovaudami vien formaliam požiūriui „vartotina“ ir „nevartotina“. Verčiau padėtų stiprinti minties įtaigumą. Mano akimis, šiuo metu REDA pirmiausia yra aikštelė dalintis skirtingomis nuomonėmis apie kalbą įvairiais aspektais, žiūrint tiesiai vieni kitiems į akis, be pykčio, net jeigu nuomonės kai kuriais klausimais ir skiriasi. Manau, kad mums visiems yra svarbūs tie patys dalykai, gal tik žiūrime iš skirtingų perspektyvų“, – įsitikinusi leidyklos „Kitos knygos“ leidybos projektų vadovė, viena iš REDOS kuratorių Aira Niauronytė.

Kokios vertybės formuoja šiuolaikinę lietuvių kalbos politiką? Kaip vyksta kalbos norminimo procesas, kokia jo istorija ir kaip susiklostė mūsų turima tradicija?  Kiek kalbos norminimas aktualus šių dienų pasaulyje? Tai tik keli iš klausimų, kuriuos dalyviai sieks aptarti REDOS forumo metu, spalio 25 d. Vilniaus Nacionalinėje dailės galerijoje.