Lietuva jau antrą kartą užims centrinę svarbiausios Šiaurės šalių knygų mugės poziciją po itin sėkmingo prisistatymo 2005-aisiais.
40-metį švenčiančios mugės metu dokumentas pasirašytas tarp Geteborgo knygų mugės ir šalies-viešnios projekto organizatorių – Lietuvos kultūros instituto (LKI) ir Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA).
Pasak LKI direktorės Julijos Reklaitės, Lietuvos prisistatymo Geteborgo knygų mugėje tikslas yra atnaujinti ir pagilinti Šiaurės šalių regiono žinias apie gyvybingą Lietuvos kultūrą, aktyvinti kultūrinį dialogą ir auginti naują lietuvių literatūros skaitytojų kartą: „Per ketverius pasiruošimo metus ketiname sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą su Švedijos literatūros organizacijomis ir leidėjais, sustiprinti vertėjų ugdymo ir skatinimo programas, sudaryti kuo daugiau galimybių Lietuvos autorių kūrybai ateiti pas švedų skaitytojus. Mugė bus ir platesnio Lietuvos kultūros pristatymo žingeidžiai Švedijos auditorijai proga“, – teigė J. Reklaitė.
„Lietuva didžiuojasi galimybe tapti 2028 m. Geteborgo knygų mugės garbės viešnia, – teigė pasirašymo ceremonijoje dalyvavusi kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė. – Palaikome mūsų ilgalaikę partnerystę, kuri iki 2028-ųjų įgyja aiškią perspektyvą ir 2025 m., švenčiant pirmojo Lietuvos ypatingojo prisistatymo Geteborge dvidešimtmetį, stiprina Lietuvos autorių ir leidėjų dalyvavimą mugėje. Po dviejų dešimtmečių esame pasiruošę siekti aukštesnio bendradarbiavimo su Šiaurės šalių leidybos industrija lygmens.“
Abiejų – 2005-ųjų ir 2028 m. – Lietuvos prisistatymų Geteborgo knygų mugėje iniciatorė, Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje Liana Ruokytė-Jonsson puikiai prisimena prieš 19 metų įvykusią sėkmės istoriją: „Lietuvos – šalies viešnios programa tuomet sulaukė ypatingai didelio žiniasklaidos dėmesio, lietuviškų vertimų leidyba išaugo dvigubai. Po ano prisistatymo Geteborgo knygų mugė dar ilgai minėjo Lietuvą kaip iki tol didžiausią sėkmę. Manau, kad tai prisidėjo prie teigiamo mugės organizatorių sprendimo vėl pakviesti Lietuvą kaip šalį-viešnią. Buvimas dėmesio centre svarbiausiame literatūros renginyje Šiaurės šalyse ne tik įprasmins mūsų rašytojų ir mąstytojų kūrybinę dvasią, bet ir sustiprins kultūrinius ryšius su šiuo regionu, kuris mums yra ypatingai svarbus, vystant partnerystes visose srityse“, – teigia L. Ruokytė-Jonsson.
Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė taip pat primena istorinę dabartinių susitarimų perspektyvą ir Geteborgo įkvėpimą darbams Lietuvoje: „Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje 1990 kovo 11 d. Lietuvos knygų pasaulis radikaliai pasikeitė. Ideologiškai priklausomas leidyklas pakeitė privatūs leidėjai, ėmę veikti vakarietiškais principais ir laisvi keliauti bei domėtis kitų šalių patirtimis leidybos lauke. Pirmi apsilankymai Geteborgo knygų mugėje buvo kaip stebuklas: žavėjo mugės atmosfera, profesionalumas, lankytojų srautai, galimybė sutikti pasaulines literatūros žvaigždes. Tuomet gimė svajonė sukurti tokį knygų pasaulį ir Lietuvoje. Kai kas mums pavyko ir visada lygiavomės į Geteborgą kurdami savo Vilniaus knygų mugę ir savo literatūros lauką, kuriuo šiandien galime pagrįstai didžiuotis“.
Kitaip nei daugelis kitų didžiųjų pasaulio tarptautinių mugių, Geteborgas sutelkia dėmesį tiek į leidybos industrijos profesionalus, tiek į publiką. Mugė pabrėžia reikšmingą santykį tarp autorių ir skaitytojų, sukurdama erdvę, kur literatūros profesionalai ir knygų entuziastai gali susitikti prasmingiems pokalbiams. Geteborgo knygų mugės misija yra rengti autorių ir skaitytojų susitikimus, knygų pasirašymus, įvairias diskusijas.
2024 m. mugės ypatingas dėmesys skiriamas dviem temoms – Samių kultūrai ir kosmosui.
Šiemet Lietuva prisistato jungtiniame EUNIC (Europos Sąjungos kultūros institutų tinklo stende). Mugės renginiuose – diskusijose su švedų ir kitų šalių autoriais ir kūrybos skaitymuose – dalyvauja rašytojai Tomas Vaiseta ir Ieva Toleikytė.
