„Knygų aikštėje“ – naujų leidinių derlius Pateikiame renginių programą

Visą „Knygų aikštės programą rasite štai čia.

O kokius naujus leidinius pirkėjams pasiūlys kelios svarbios šalies leidyklos ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus?

„Stebime pasaulines tendencijas, matome, kas domina lietuvius skaitytojus, ieškome naujų literatūros žanrų, prisimename klasiką, – išties norime, kad kiekvienas skaitytojas atrastų savo knygą“, – sako leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. Ji pati „Sostinės dienų“ „Knygų aikštėje“ sutiks skaitytojus ir kalbėsis su jais apie naujausias ir įdomiausias leidyklos knygas. 

Šį savaitgalį „Knygų aikštėje“ prie Vilniaus Katedros bokšto, viename didžiausių knygų paviljonų, leidykla „Alma littera“ skaitytojams atvers rudens derlių – naujus lietuvių autorių kūrinius, į lietuvių kalbą išverstus pasaulinius bestselerius, tarp jaunimo vis labiau populiarėjančias romantasy žanro knygas, klasikines, nesenstančias istorijas ir kvapą gniaužiančius trilerius. 

Ir suaugusiųjų, ir mažųjų skaitytojų nuo penktadienio iki sekmadienio laukia susitikimai su knygų autoriais, naujų knygų pristatymai, pokalbiai, teatralizuoti pasirodymai, autografai ir netikėti pasimatymai. 

„Knygų aikštėje“ bus galima sutikti vaikų mėgstamą rašytoją Tomą Dirgėlą, didžiausią jų draugę Kakę Makę ir jos bičiulį Netvarkos nykštuką, aktorių, rašytoją Juozą Gaižauską, gamtininką Selemoną Paltanavičių, psichologą Gediminą Navaitį, geriausios knygos jaunimui – „Šiurpnakčio istorijos“ – autorę Aušrinę Tilindę, vaikiškų knygelių autorius Indrę Pliuškytę-Zalieckienę, Eveliną Daciūtę, Indrę Pavilonytę ir Martyną Pavilonį, Jurgą Baltrukonytę ir netgi dainininkę, kulinarinės knygos „Skanus Jazzu gyvenimas“ autorę Justę Arlauskaitę-Jazzu. 

Iš viso leidykla surengs penkis renginius, o į „Knygų aikštę“ atveš daugiau nei 150 pavadinimų knygų – nuo patiems mažiausiems skirtų iki klasikos suaugusiesiems, nuo laiko patikrintų bestselerių iki pačių naujausių, dar visai karštų pasaulinių naujienų. 

Jau tapo tradicija „Sostinės dienas“ „Knygų aikštėje“ pasitikti su knygų naujienomis. Viena iš skaitytojų laukiamiausių ir pažadėta – naujausias Juozo Gaižausko romanas „Mėnulio medžiotojai“. Svajinga, graudi, linksma, gerumo ir ilgesio pilna istorija skaitytojus pakels į dangaus žydrynę. Joje suspindęs mėnulis atskleis būties priežastį, nebereikės gyventi iš skausmo, nes bus galima mirti iš laimės. „Jūsų rankose – instrukcija, kaip numirti iš laimės ir dar pirmąjį kartą pamatyti jūrą“, – taip J. Gaižausko romaną apibūdina svajotoja dainininkė Gabrielė Vilkickytė. 

Naujoji psichologo prof. dr. Gedimino Navaičio knyga „Sėkmės formulės“ – šiltas pokalbis su patyrusiu psichologu, kuris dosniai dalijasi ilgamete patirtimi ir patarimais, kaip suvaldyti stresą, įgyti pasitikėjimo savimi, įveikti priklausomybes, kurti darnius santykius su partneriu ir komfortišką aplinką darbe. „Tai, ką skaitėte šioje knygoje, reikėtų iškart pamiršti, o knygą atiduoti priešui, jei svetimas problemas nuolat suvokiate kaip savo, jei nuo vaikystės įdomiau nagrinėti savo jausmus, nei juos išgyventi, jei neįsivaizduojate, kuo dar, be psichologijos, galėtumėte užpildyti savo laisvalaikį“, – taip savo knygą pristato autorius G. Navaitis. 

Pirmosiomis mokyklos dienomis bus naudinga paskaityti praktinės psichologės Astos Blandės įžvalgas tėvams, vaikams ir mokytojams, kurias ji sudėjo į knygą „Deguonies kaukė mokyklai“. Tai knyga, neleisianti paklysti mokyklos koridoriuose, o rasti bendrą kalbą. Knygoje aptartos konkrečios situacijos leidžia geriau pažinti ir suprasti savąją, pasimatuoti tėvams mokytojų, o mokytojams – tėvų batus, patyrinėti emocijų pasaulį, kalba apie kelius, išeitis, kryptis ir atsakomybę auginant ir ugdant vaikus.

Ir vaikams, ir suaugusiesiems neabejotinai įdomi turėtų pasirodyti istorijos mokslų daktarės, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės dr. Rūtos Kačkutės knyga „Gintaro kelias“. Tai bendras Lietuvos nacionalinio muziejaus ir leidyklos „Alma littera“ projektas – knyga parengta pagal Nacionaliniame muziejuje vykusią parodą „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“. Knyga ne tik kviečia į kelionę po Romos imperijos klestėjimo laikus, atskleidžia, kaip anuomet buvo prekiaujama gintaru, kuo romėnai ir baltai buvo panašūs ir kuo skyrėsi, kokią įtaką darė vieni kitiems, dažnai netgi nesusitikdami akis į akį, bet ir pasakoja apie baltiškąją tapatybę. Knyga papuošta Redos Tomingas ir Eglės Rudžionytės-Meškėlienės iliustracijomis. 

„Knygų aikštėje“ bus galima sutikti ir dar vieną istorikę, – pirmąją savo knygą parašė Luka Lesauskaitė. Drauge su vaikų mėgstamu personažu Kake Make L. Lesauskaitė sėdo į laiko mašiną, o kelionės per pasaulio istoriją įspūdžius sudėjo į 4–8 metų vaikams skirtą knygą „Kakė Makė. Enciklopedija. Kakė Makė keliauja laiku“. „Būčiau norėjusi turėti tokią knygą vaikystėje, juk tai ir enciklopedija, ir pirmoji pažintis su istorija, ir nuotykių kupinas detektyvas, ir vakaro pasaka vienu metu“, – sako knygos autorė. 

Į detektyvų seriją vaikus įtraukęs vienas produktyviausių ir populiariausių šalies autorių Tomas Dirgėla savo gerbėjams siūlo naują istoriją – „Knygų aikštėje“ vaikai ras neseniai išleistą trečiąją nuotykių serijos „A komanda“ dalį – „A komanda ir nykstantys vėžliai“. Pagrindinis istorijos veikėjas – baliniai vėžliai, reti, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti ropliai.

Naują istoriją rudenį pristato bene populiariausias Lietuvoje literatūrinis dvynių duetas – serijos „Marmiai“ autoriai Indrė Pavilonytė ir Martynas Pavilonis. Naujas, žavus ir labai švelnus jų sukurtas personažas knygoje „Avelė nori miego“ prabyla eilėmis, kurios ypač tinka mažiesiems prieš miegą. 

Viena iš didžiausių leidyklos naujienų šį rudenį – skaitytojų itin laukiama, bestselerio „Aštuntas gyvenimas (Brilikai)“ autorės Nino Haratischwili nauja knyga „Šviesos stygius“. Į lietuvių kalbą romaną išvertė Vilija Gerulaitienė. Vokietijoje gyvenanti sakartvelų rašytoja N. Haratischwili skaitytojus toliau pažindina su savo šalimi ir jos žmonių dramatiškomis, o neretai ir tragiškomis istorijomis. Romanas pasakoja keturių merginų draugystės istoriją, kurioje klaidžioja praeities šešėliai, prisiminimai ir 1987-ųjų chaosas.

Tai pasakojimas apie prarastą kartą, apie revoliuciją, kuri praryja savo vaikus, apie draugystę, kuri nepaklūsta mirčiai, apie nesuvokiamą ir neįsivaizduojamą skausmą, apie kovą su savimi ir pasauliu, o labiausiai – su savo likimu. „Šis romanas – neįkainojama dovana! N. Haratischwili yra puiki pasakotoja. Ji žino, kaip supinti individualius likimus ir istoriją, kaip apčiuopti epochą, jos dvasią ir nuotaiką“, – taip penktąjį rašytojos romaną pristatė vienas įtakingiausių Vokietijos dienraščių „Die Welt“. 

Dar vienas pasaulinio pripažinimo sulaukęs kūrinys rudens lentynose – 2023 metų „The British Book Awards“ Metų knygos apdovanojimui nominuotas tarptautinis bestseleris – britų rašytojos Sally Page romanas „Istorijų sergėtoja“. Tai jaukus ir šmaikštus, ypač jautrioms, romantiškoms sieloms tinkantis skaitinys, pasakojantis sąžiningos namų tvarkytojos istoriją. Dženisė turi retą gebėjimą – ji moka klausytis, štai kodėl žmonės, pas kuriuos ji dirba, taip lengvai atsiveria. Vis dėlto istorijų kolekcionierė ir pati turi ką papasakoti. Tik kam ji atskleis savo gyvenimą? Romaną į lietuvių kalbą išvertė Renata Petrylaitė. 

Padūkėliškai smagų, veiksmo kupiną trilerį „Tapti nuliu“ į pasaulį paleido keturis kartus „Oskarui“ nominuotas, „Auksinio gaublio“ ir BAFTA apdovanojimų už filmus „Visko teorija“, „Tamsiausia valanda“, „Du popiežiai“, „Bohemijos rapsodija“ laimėtojas Anthony McCartenas. Lietuviškai knygą prakalbino Bronislovas Bružas. Naujojoje Zelandijoje gimęs scenaristas, dramaturgas, rašytojas ir žurnalistas sukūrė įtampos kupiną prognozę, kas mūsų laukia ateityje. „Provokuojantis, įžvalgus ir genialus kūrinys, geriau nei „Oazė: žaidimas prasideda“ ir „Dingę“!“, – taip knygą pristato kriminalinės fantastikos bestselerių autorius A. J. Finnas. 

Klasikinės literatūros mėgėjams leidykla siūlo du vieno žymiausių Švedijos rašytojų Hjalmaro Söderbergo šedevrus – „Daktaras Glasas“ ir „Rimtas žaidimas“. Į vieną knygą sudėtas nepamirštamas istorijas išvertė Eugenija Stravinskienė. „Daktaras Glasas“ pasakoja apie moterį, kuri kenčia nuo pagyvenusio vyro moralinės ir fizinės priespaudos. Įsimylėjęs daktaras Glasas nusprendžia mylimosios vyrą nužudyti. Ano meto Švedijoje didžiulį pasipiktinimą sukėlusiame romane diskutuojama ir šiandien aktualiomis temomis apie moterų teises, abortą, savižudybę, eutanaziją. „Rimtas žaidimas“ pasakoja apie romantiškas jaunuolių atostogas, kurias nutraukia įsipareigojimai šeimai. Po kelerių metų įsimylėjėliai vėl susitinka. 

Šiais metais literatūros klasikui Trumanui Capotei sukaktų 100 metų. Ta proga leidykla savo skaitytojus kviečia prisiminti JAV knygų leidybos įmonės „Modern Library“ viena iš 100 geriausių visų laikų negrožinės literatūros knygų išrinktą T. Capotės „Šaltakraujiškai“. Ši knyga yra laikoma pirmuoju true crime žanro kūriniu, kuriame buvo atkurta žmogžudystė, aprašytas tyrimas, po kurio žudikai buvo suimti ir nuteisti. Knyga sulaukė daugybės diskusijų ir iki šiol laikoma viena geriausių XX amžiaus knygų. 

Naujienų lentynoje – dar du tarptautiniai bestseleriai: detektyvinė iliustracijų, kodų ir žemėlapių, paslapčių ir netikėtumų kupinas pasaulinis galvosūkių fenomenas „Mirklės“ bei visiškai naujas žvilgsnis į mūsų apetito prigimtį ir mokslą apie metabolizmą, dietas, skirtumą tarp gerųjų ir blogųjų riebalų, hormonų, paveldimumo ir genų mutacijų įtaką svoriui „The Sunday Times“ bestseleryje, kurį parašė svorio sutrikimų ir jų gydymo specialistas, chirurgas dr. Andrew Jenkinsonas, „Kodėl mes valgome (per daug)“. Nesibaigiančiame dietų pragare įstrigusius žmones konsultuojantis gydytojas knygoje dėsto apie naująjį svorio reguliavimo mokslą ir tai, kaip tobulinti figūrą neskaičiuojant kalorijų. Praktiniame vadove, kurį į lietuvių kalbą išvertė Ona Ivanauskienė, dr. A. Jenkinsonas dekonstruoja giliai įsišaknijusius mitus apie mūsų kūną ir nuodugniai aiškina, kodėl dietos dažnai duoda priešingą, nei tikimės, rezultatą.

Be naujų knygų neliks ir jaunieji skaitytojai. Jaunimui nuo 14 metų leidykla siūlo Rebeccos Ross prikaustančią epinę seriją. Pirmoje knygoje „Dieviškieji varžovai. Serijos „Užkerėti laiškai“ pirma knyga“ fantastika susimaišo su romantika, priešai įsimyli vienas kitą, o jų likimą apgaubia viltis, sielvartas ir neprilygstama meilės galia. Į lietuvių kalbą romaną išvertė Ignacijus Daukša. 

Antroji naujiena – jaunimui nuo 16 metų skirtas aštrus ir šokiruojantis prancūzų rašytojos Marie Pavlenko pasakojimas „Rita“. Knyga turėtų patikti „Heroino“ ir „Švari“ gerbėjams, – joje pasakojamos tamsios paslaptys, užgriuvusios iš pažiūros smagios, šviesios mergaitės gyvenimą. Tai negailestinga, dramatiška ir jaudinanti istorija apie tamsiąją gyvenimo pusę, meilės, saugumo troškimą ir apie tai, kokių kraštutinumų kartais imamės norėdami išsaugoti visa, ką turime brangiausio. Į lietuvių kalbą knygą išvertė Erika Sabaliauskaitė. 

Jau tapo tradicija, kad naują sezoną leidyklos pradeda Knygų aikštėje, kuri Sostinės dienų metu įsikuria Katedros aikštėje. Pasižvalgyti po naujienas ir susitikti su mylimais autoriais kviečiame rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 dienomis. 

Rugpjūčio 31 d., šeštadienį, 12 val. prie Nacionalinio dramos teatro smagiai palydėti vasarą visus skaitytojus kviečia vienas mylimiausių vaikų rašytojų Tomas Dirgėla. Tai išskirtinė proga jo paklausti, ką visada norėjote sužinoti, bet nedrįsote, ir gauti autografą ar bendrą nuotrauką. 

Rugsėjį pasitiksime koncertu visai šeimai „Aš vejuos vasarą“. Sekmadienį, rugsėjo 1 d., 12 val. prie Nacionalinio dramos teatro pirmieji išvysite fragmentus iš Keistuolių teatro spektaklio vaikams nuo 5 metų pagal legendinę Violetos Palčinskaitės „Aš vejuos vasarą“. 

O taip pat, kad nepasimestumėte tarp naujienų, „Tyto alba“ siūlo atkreipti dėmesį į ką tik pasirodžiusias dėmesio vertas knygas.  

Akordeono muzika, svajonė groti vestuvėse, mezgimas, darbas greitosios pagalbos sanitaru, Sąjūdžio banga ir didysis apsisprendimas. Visa tai telpa Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo gyvenime, kuriuo dvasininkas dalijasi knygoje „Žmogaus širdis sutverta dangui“. Knygos sudarytojas Vytautas Raškauskas kviečia leistis į gyvenimiškus ir įtraukiančius pokalbius su arkivyskupu K. Kėvalu. Dvasininkas atvirai dalijasi vaikystės ir jaunystės prisiminimais, pasakoja apie savo pašaukimo kelią, svarsto apie darbų prasmę, laiką ir gyvenimą nužyminčią krikščionišką viltį.

Romanas, nenusileidžiantis vienam didžiausių XX amžiaus Amerikos literatūros šedevrų „Didžiajam Getsbiui“. Tokių pelnytų palyginimų šiandien sulaukia prieš beveik šimtmetį išleistas ir šiemet vėl atgimęs romanas „Buvusi žmona“. 1924 metai, Niujorkas. Piteris ir Patricija – moderni pora, tikinti nevaržančia, laisva meile. Abu mėgaujasi naktiniu gyvenimu ir atleidžia vienas kitam trumpus paklydimus. Bet vieną dieną viskas pasikeičia. Piteris pareiškia, kad nori skyrybų. Patricijai teks susitaikyti su buvusios žmonos statusu. Ką iš tiesų reiškia ši etiketė? Gyvas ir aštrus pasakojimas apie santykių peripetijas, kurios tebepančioja mus ir šiandien. 

Skaitydami „Duonos paliaubos“ atpažinsite Balio Sruogos „Dievų miško“ humorą. S. Žadano pjesėje juokiamasi, kai nebelieka pasirinkimo. Kai žmonės juokiasi tokiose situacijose, jie nenugalimi. Mirtingi, bet nenugalimi. „Duonos paliaubos“ nukelia į 2014-iuosius, pirmąją Rusijos karo prieš Ukrainą vasarą. Fronte paskelbiama trumpa pertrauka derliui nuimti – duonos paliaubos. Tačiau paliaubos tariamos – javų laukai liepsnoja. Susprogdinus tiltą, nuo miesto atskirtame name du broliai galvoja, kaip palaidoti mirusią mamą. Ir apskritai – kaip gyventi toliau. Į namus vis užklysta neaiškūs žmonės, o į pokalbius braunasi praeities nuoskaudos. Karas atveria niekada negyjančias žaizdas, jos ir toliau skaudės, keisdamos žmonių, kurie niekada neketino kariauti, gyvenimus. 

Dailininkas Mikalojus Vilutis ne tik unikalus vaizdo, bet ir žodžio meistras. „Protingavimai“ – tai menininko samprotavimai apie gyvenimą ir mirtį, kasdienybę ir išmintį, ateinančią gyvenimui baigiantis, bet kur kas dažniau – apie situacijas, kai jokia išmintis taip ir neateina, ir žmogus lieka vienas bei pažeidžiamas. Tai liudijimas žmogaus, kritiškai žiūrinčio į kitus ir visų pirma – į patį save. Vilučiui būdingo humoro kupina knyga parodo pasaulį tokį, kokį gali pamatyti tik Vilutis, – asmenišką, groteskišką ir negailestingai autentišką. 

Knyga visiems, kurie susiduria su nerimo sutrikimu, domisi baimės anatomija ar jaučia, kad atėjo laikas ištrūkti iš nerimo rato. Rašytojas ir žurnalistas D. Heerma van Vosas savo istoriją derina su žurnalistiniu ir istoriniu nerimo tyrimu ir atsako į daug svarbių klausimų. Kodėl pasauliniu mastu 264 milijonai žmonių kenčia nuo nerimo sutrikimo ir šis skaičius kasmet auga? Kaip su tuo susiję šiuolaikinis gyvenimo būdas, socialinės medijos, narcisizmas? Kaip į baimę reaguoja mūsų kūnas? Kaip kurti santykį su kitu, kai nebežinai, kur baigiasi nerimas ir prasideda nuojauta?

Skaitytojų pamilta knyga sugrįžta. Daugiau kaip dvidešimt romantiškų istorijų – dvidešimt meilės stotelių senajame Vilniaus žemėlapyje. Autorė veda skaitytoją nuo namo prie namo ir pasakoja gražiausias meilės istorijas, kurios prasidėjo ir plėtojosi Vilniuje, bet išgarsėjo toli už miesto ir netgi šalies ribų. Intriguojantys pasakojimai apie čia gyvenusių žmonių meilę leidžia ne tik pažvelgti į įvairias asmenybes, bet ir pažinti istorines miesto raidos detales.

Biblijos tyrinėtojos I. Gudauskienės knyga „Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse“ sulaukė didelio skaitytojų dėmesio, tad dabar teologijos daktarė pristato antrą tyrinėjimų knygą „Galia ir teisingumas“. Kartu su Biblijos pranašais autorė mąsto apie tai, ką nuveikiame su galia, kai ją turime savo rankose, – nudobiame kitą ar leidžiame jam gyventi? Kur pasibaigia ir kur prasideda teisingumas? Tai knyga apie tarptautinius santykius, propagandą, keliaklupsčiavimą prieš valdžios struktūras, socialinį neteisingumą, perversišką religingumą, taip pat apie viltį ir prigimtinį žmogaus poreikį prasmės ir perspektyvos. 

„Nebūk toks jautrus!“, „Tu per giliai viską imi į širdį...“, „Užsiaugink storesnę odą!“ Šiandien daugelis jautrumą klaidingai sieja su silpnumu, slepia savyje ir mėgina kitus nuo jo išgydyti. Kiekvienas turime jautriąją pusę, bet maždaug vienam iš trijų žmonių genetiškai nulemta aplinką justi gerokai stipriau. Kaip jautriam žmogui patogiau gyventi šiandieniniame pasaulyje ir ištverti aplinkos dirgiklius? Kokios yra penkios didžiausios jautrių žmonių stiprybės? Knygoje atrasite vertingų patarimų, kurie padės geriau suprasti savo jautrią prigimtį ir išmokti džiaugtis jos teikiamomis dovanomis.

Liudvikas Jakimavičius „Dar pabūsiu“ 

Tai poezijos rinktinė pasiilgusiems stipraus, paveikaus ir gryno poetinio žodžio. Būtent dėl to Liudviko Jakimavičiaus tekstai neretai lyginami su jo poetinį balsą formavusių klasikų – Marcelijaus Martinaičio, Jono Strielkūno ar Sigito Gedos – kūryba. „Nuoširdžiai manau, kad Liudvikas – vienas savičiausių mūsų kartos poetų, tad jo kūryba neturėtų būti pamiršta ar tapti keliomis skurdžiomis eilutėmis akademiniuose straipsniuose ar enciklopedijose“, – sako rašytojas Sergejus Kanovičius, drauge su literatūros istoriku Virginijumi Gasiliūnu sudarę bičiulio rinktinę „Dar pabūsiu“.

Rugsėjo 11-osios rytas. Atsisveikinimo skambutis iš Pasaulio prekybos centro šiaurinio bokšto. Žiauria tyčine žmogžudyste kaltinama Viktorija Ford prašo sesers, kad ši įrodytų jos nekaltumą. Po bokštų dvynių griūties šiai bylai lemta nugrimzti į užmarštį, bet praėjus dvidešimčiai metų Viktorijos vardas vėl sumirga naujienų antraštėse. Šiurpi turtingo rašytojo mirtis, kruopščiai saugotos šeimos paslaptys ir sadomazochistiniai žaidimai. Viso to centre – moteris, kuriai taip ir nebuvo leista papasakoti savo įvykių versijos. Kas iš tikrųjų įvyko daugiau nei prieš dvidešimt metų?  

Šįkart Domo ir Tomo draugė detektyvė Upė išsiruošia į išsvajotą Paryžių – bus tikrai smagu, pradedant tikrais prancūziškais batonais ir baigiant Eifelio bokštu, kurį mergaitė pagaliau pamatys gyvai! Bet kol vieni grožisi miestu, kiti užsiima nešvariais darbeliais. Upės laukia tikras prancūziškas nuotykis – netikėtai dingsta vieno garsaus dailininko nebaigtas tapyti paveikslas. Ar mergaitė susitvarkys viena – be Domo ir Tomo pagalbos? O gal jai padės kas nors kitas? O gal nepadės? O gal padės? O gal jau atsiversk šią knygą ir nusikelk tiesiai į Prancūziją?

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla „Sostinės dienų“ savaitgalį pakvies net į  keturis susitikimus su naujų knygų autoriais abiejose Knygų aikštės scenose ir lauks skaitytojų leidyklų paviljone Katedros aikštėje.

Penktadienį, rugpjūčio 30 d., 15 val.  klausytojų lauks keliautojas, kinotyrininkas, antropologas Narius Kairys su savo nauja kelionių knyga „Yura yura. 88 šventyklų kelias“. Scenoje prie Nacionalinio dramos teatro knygos autorių kalbins literatūrologas Saulius Vasiliauskas. 

Tą pačią dieną, penktadienį, 16 val. scenoje prie Knygų paviljono (Katedros a.) skaitytojai turės progos pasiklausyti rašytojos Saros Poisson, išleidusios naują maisto skonių ir gyvenimo kupiną romaną „Šito gyvenimo skonis“. Autorei, kuri parengė gardžių staigmenų smalsiausiems, talkins rašytojai Renata Šerelytė ir Marius Burokas. Šeštadienį nepraeiti pro šalį Gedimino prospekte kvies poetas, eseistas Gytis Norvilas, išleidęs esė knygą „Požemių paukščiai“. Scenoje prie Nacionalinio dramos teatro esė autorių bičiuliškai kalbins žurnalistas Gediminas Kajėnas.

Sekmadienį toje pat scenoje Gedimino prospekte skambės poetės Jurgitos Jasponytės balsas ir eiles iš naujos eilėraščių knygas „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“. Poetę apie kūrybos subtilybes kalbins literatūrologė, rašytoja Virginija Kulvinskaitė.

Rašytojų sąjungos leidykla į knygų mugę atsiveš ir ką tik pasirodžiusias prisiminimų knygas – profesorės Viktorijos Daujotytės autobiografinių esė knygą „Kai rašai, nebijai“ ir mokytojo, kultūrininko Vytauto Toleikio prisiminimus „Lemtingi... susitikimai“, dedikuotą Irenos Veisaitės atminimui. Abu autoriai žada apsilankyti ir leidyklos stende Knygų aikštėje – bus progų gauti jų autografus. Vytauto Toleikio laukiame penktadienio vidurdienį, o Viktorijos Daujotytės – šeštadienio vidurdienį.

Užsienio literatūros gerbėjai ant leidyklos prekystalių galės rasti naujausią B. A.  Paris trilerį „Viešnia“ (vertė Agnė Sūnaitė), Rebeccos F. Kuang bestselerį „Geltonveidė“ (vertė Inga Čepulienė), sukrečiančią Hannos Pick-Goslar atsiminimų knygą „Mano draugė Anna Frank“ (vertė Diana Urbonė), daugybę kitų įdomių, vertingų, įsimenančių knygų.

„Atėjus rudeniui pristatome du labai klasikinius, 1966 metais pasirodžiusius tekstus. Tai Susan Sontag, vienos įtakingiausių savo meto mąstytojų, tuomet pasisakiusių prieš nesibaigiantį meno kūrinių interpretavimą ir kvietusių juos patirti ir pamatyti tokius, kokie jie tiesiog yra. Taip pat pristatome ir dar vieną naują leidinį lietuvių kalba – Aldo Rossi „Miesto architektūra“. 

Aldo Rossi kritiškai vertino tuomet dominuojantį modernizmą ir miestą matė kaip atminties ir reikšmių pilną urbanistinę struktūrą. Kai autoriai rašė šiuos kūrinius Sontag tebuvo 33-eji, o Rossi – 35-eri. Įdomu netikėtai klasikų jaunystės tekstus skaityti lietuviškai pasirodžius vienu metu po beveik 60 metų. Daug kas pasikeitė, bet daug kas taip pat aktualu“,– teigia leidyklos „Lapas“ įkūrėja ir vadovė Ūla Ambrasaitė. 

Susan Sontag „Atsižadėkime interpretavimo ir kitos esė“ tai ankstyvųjų Sontag kritikos esė rinkinys, pelnęs autorei vienos įtakingiausių savo kartos JAV mąstytojų vardą. Susan Sontag atkakliai priešinasi pragmatiškam kūrinių interpretavimui ir kviečia skaitytojus su menu kurti jusliškumu ir atvirumu paremtą santykį. Autorę išgarsinusioje esė „Pastabos apie kempą“ Sontag atmeta griežtas ribas tarp aukštosios ir žemosios kultūros ir pirmąkart aprašo kempiškąjį jusliškumą. Šiandien, kaip ir 7-ajame dešimtmetyje, Sontag provokuoja skaitytoją mąstyti kritiškai, laisvai ir jusliškai.

„Susan Sontag leidyklos „Lapas“ kataloge atsidūrė siekiant lietuvių auditorijai plačiau pristatyti vieną įtakingiausių XX a. antros pusės JAV mąstytojų. Sontag žavi minties polėkiu, plačiu interesų lauku, atviru ir drąsiu kalbėjimu. Esė rinkinys lietuvių kalba pasirodo praėjus dvidešimtmečiui po autorės mirties, bet Sontag tekstų aktualumas kultūros laukui ir jo (savi)refleksijai išlieka nepakitęs“, – kalba leidyklos „Lapas“ projektų vadovė Jonė Juchnevičiūtė. 

Aldo Rossi  – pirmasis italas, apdovanotas prestižine architektūros Pritzkerio premija, dizaineris, vienas svarbiausių XX a. architektūros teoretikų. Jo knyga „Miesto architektūra“ – kanoninė urbanistikos istorijos knyga, pasiūliusi naują tarpdisciplininį žvilgsnį į urbanistikos mokslą. Aldo Rossi teigė, kad miestas yra bendruomenės kūrinys, besikeičiantis laike, kiekvienas unikalus ir įkrautas praeities kartų atminties. Tyrinėjant miestą svarbu atsižvelgti, kaip jame pasireiškia kolektyvinė atmintis, analizuoti urbanistinius faktus – miesto erdves, pastatus, gatves – ir jų kultūrines, istorines, simbolines reikšmes, kurios apibrėžia miesto tapatybę.

„Aldo Rossi tvirtai neigia savo laikmečiui būdingą mono-funkcinį miesto matymą ir primena, kaip žmogiška yra keistis, pasakodamas apie vos per plauką neįgyvendintą Koliziejaus pertvarkymo į vilnos verpyklą projektą. Prigimtinis miestietis Rossi pasiūlo mums miesto tyrinėjimo įrankius ir mylinčiai moko jį matyti kaip nuolatinį tęstinumą. To mums ir reikia, mokantis iš naujo pažinti ir pamilti savo miestus ir miestelius“,– teigia architektė Gilma Teodora Gylytė.

Šį savaitgalį leidykla „Lapas“ dalyvaus ir Sostinės dienų Knygų aikštėje, kur bus galima rasti ne tik leidyklos leidinius, tačiau ir sudalyvauti knygų pristatymo renginiuose. Penktadienį, 14 val. prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro vyks knygos „Leidėjo menas“ pristatymas ir diskusija, kurioje Ūla Ambrasaitė kartu su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute nagrinės kuo ši italų rašytojo, vertėjo ir leidėjo R. Calasso knyga svarbi ne tik patiems leidėjams, bet ir knygų skaitytojams. 

Šeštadienį, 14 val. kartu su grupės „G&G Sindikatas“ nariu, muzikantu bei rašytoju Kastyčiu Sarnicku Kastetu bei knygų apžvalgininku, literatūros ekspertu Audriumi Ožalu bus pristatomas antrasis K. Sarnicko romanas „Voyage Voyage“, kuriame persipina muzikos pasaulio užkulisiai, veiksmo filmo scenarijaus verti kelionės po Peru nuotykiai, vyriška draugystė ir egzistenciniai klausimai. 

Taip pat jau šį šeštadienį bus pristatomi ir naujausi leidyklos „Lapas“ leidiniai: 15 val. 30 min. kartu su Ūla Ambrasaitė, Lietuvos dailėtyrininke, parodų kuratore, poete bei menininke Laima Kreivyte ir poete, rašytoja dr. Virginija Cibarauske bus pristatoma S. Sontag knyga „Atsižadėkime interpretavimo ir kitos esė“, o 18 val. įvyks A. Rossi knygos „Miesto architektūra“ pristatymas, kuriame dalyvaus Ūla Ambrasaitė, Lietuvos architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė, architektas, specialusis knygos redaktorius dr. Martynas Mankus bei architektė Gilma Teodora Gylytė. 

Rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 dienomis Vilniuje vyks tradicinis festivalis „Sostinės dienos 2024“. Jau penktą kartą jo metu Katedros aikštė virs „Knygų aikšte“. Joje įsikurs renginį organizuojančios Lietuvos leidėjų asociacijos ir jos narių paviljonai. Pirmą kartą „Knygų aikštės“ renginiuose dalyvaujantis Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) kviečia susitikti su meno knygų autorėmis ir  autoriais, sudarytojomis ir dizainerėmis, įsigyti išskirtinės kokybės meno albumų, parodų katalogų, menininkų biografijų, spalvinimo knygų ir kitų leidinių. 

„Siekiame, kad meno kūriniai ir jų kuriami pasakojimai kuo labiau priartėtų prie žmonių kasdienio gyvenimo ir taptų nuolatiniais mūsų palydovais. Muziejaus leidžiami albumai, parodų katalogai, publikuojami kūrėjų atsiminimai suteikia galimybę nemenką meno pasaulio dalį atsinešti į savo namus, prailginti ir pagilinti parodų kuriamą įspūdį jau kitoje erdvėje – dažniausiai jaukioje ir asmeninėje. Per meno knygas formuojasi ypatinga kūrėjų ir skaitytojų akistata, kurią kiekvienas gali patirti individualiai“, – pasakoja LNDM generalinio direktoriaus pavaduotoja tyrimams ir leidybai dr. Algė Andriulytė.

LNDM stende bus galima ne tik pavartyti ir įsigyti leidinių, bet ir užduoti rūpimus klausimus apie muziejaus veiklą leidybos, komunikacijos ir edukacijos specialistams bei specialistėms.

Rugpjūčio 31 dieną, šeštadienį, 16 val. prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro vyks knygos „Vilniečių albumas. 20 esė ir 150 vaizdų Vilniui“ pristatymas. Audriaus Ožalo moderuojamame susitikime pasakojimais apie leidinį ir Vilnių dalysis tekstų autorės ir autoriai: tapytoja, dailėtyrininkė, Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, rašytoja, dailės istorikė Kristina Sabaliauskaitė, istorikas, rašytojas Tomas Vaiseta ir knygos dizainerė Jonė Miškinytė. 

„Vilniečių albumas“ – ypatingo dizaino leidinys, tęsiantis XIX a. užgimusią „Vilniaus albumų“ tradiciją. Tai tekstinis ir vizualinis pasakojimas apie Lietuvos sostinę kaip apie gyvą, per amžius besikeičiantį organizmą ir ypač – apie Vilniaus gyventojus, kurie nuo seniausių laikų ir kūrė miesto paveikslą. 

Leidinyje publikuojamos rašytojos, dailės istorikės Kristinos Sabaliauskaitės, istorikų Dariaus Barono, Povilo Andriaus Stepavičiaus ir istorikės Juditos Šiaučiūnaitės-Verbickienės, bioarcheologės Justinos Kozakaitės, kultūros geografo Laimono Briedžio, dailėtyrininkės Giedrės Jankevičiūtės, menininkės Estheros Shalev-Gerz, kunigo Juliaus Sasnausko OFM, polonistės ir lituanistės Malgorzatos Kasner, architektūros istorikės Marijos Drėmaitės, menotyrininkės Agnės Narušytės ir menotyrininko Ernesto Parulskio, kultūros ir politikos tyrėjos Eglės Rindzevičiūtės, istoriko, rašytojo Tomo Vaisetos, kuratorių Anderso Kreugerio ir Raimundo Malašausko, miesto antropologo Felixo Ackermanno ir jo dukros Klaros Ackermann, sociolingvistės Loretos Vaicekauskienės esė. Albumas iliustruotas istoriniais ir šiuolaikinio meno kūriniais iš LNDM ir kitų muziejų rinkinių, privačių kolekcijų.

Istorinį, meninį ir literatūrinį Vilniaus žemėlapį sudaro 20 esė ir 150 atrinktų vaizdų, atskleidžiančių Vilnių iš dar nematytų rakursų. Leidinį sudarė Algė Andriulytė, Rasa Antanavičiūtė, Arūnas Gelūnas ir Giedrė Mickūnaitė. Mugėje bus galima įsigyti knygą lietuvių ir anglų kalbomis.

Rugsėjo 1 dieną, sekmadienį, 14 val. scenoje greta „Knygų aikštės“ paviljono vyks įvertinimų pelniusios knygos „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“ pristatymas. Renginio metu viena knygos sudarytojų, LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė Ilona Mažeikienė ir knygos dizainerė Rūta Mozūraitė papasakos apie grafiką, intelektualą, Lietuvos išeivijos veikėją Ž. Mikšį, jo atminimui skirtos knygos reikšmę Lietuvos kultūros gyvenime, atskleis dizaino sprendimų ypatybes. Pokalbį moderuos menotyrininkas Helmutas Šabasevičius.

Anot filosofo Arūno Sverdiolo, „Mikšys priklausė kartai, kurią vienas iš stambiausių šios kartos mąstytojų Vytautas Kavolis pavadino „nužemintųjų“, tai yra netekusių saitų su savąja natūralia dvasine dirva, karta.“ Netekęs Lietuvos, Ž. Mikšys susikūrė savo aplinką, kurią sudarė menininkai, filosofai, jo kūrybą analizavę dailėtyrininkai, žmonės, kuriems jis ir jo kūryba buvo reikšmingi. Gyvendamas Paryžiuje menininkas buvo nematomais saitais susijungęs su daugybe žmonių visame pasaulyje. 

Ilonos Mažeikienės ir LNDM Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir saugojimo centro Vaizduojamosios dailės skyriaus vadovės Reginos Urbonienės sudaryta knyga – itin asmeniškų pasakojimų apie emocijų kupiną bendravimą su Ž. Mikšiu archyvas. Prisiminimais taip pat dalijasi galerininkė Janina Ališauskienė, poetas Raymondas Beyeleris, literatūrologas Vytautas Bikulčius, LNDM generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, skulptorius Raineris Gottliebas Mordmülleris, filosofas Arūnas Sverdiolas, dailininkai Saulius Valius ir Linas Jablonskis.

Lietuvių, anglų ir prancūzų kalba išleista knyga 2023 m. Meno kritikos apdovanojimuose įvertinta prizu kategorijoje „Ilgoji forma“. 

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kasmet išleidžia daugiau nei 10 aukštos meninės, turinio ir poligrafinės kokybės leidinių: meno albumų, parodų katalogų, mokslinių straipsnių rinktinių, tyrimų, studijų ir kt. 2024 m. jau pasirodė Lietuvos dalyvavimui Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje skirtas katalogas „Pakui Hardware ir Marija Teresė Rožanskaitė. Uždegimas“, didelio populiarumo sulaukusi Aleksandros Kasubos atsiminimų knyga „Tiksintis vaikas“, mokslinių straipsnių rinkinys „Pranciškus Smuglevičius. Kūrinių tyrimai ir restauravimas“, kiti leidiniai. Šių ir kitų knygų galima bus įsigyti LNDM stende, o įprastoms dienomis – el. parduotuvėje ir LNDM muziejų kasose.

Rudenį LNDM planuoja pristatyti didelio susidomėjimo sulaukusios parodos „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ katalogą, Miglės Anušauskaitės komiksų knygą apie Praną Domšaitį, straipsnių rinktinę „Gintaras modernioje Lietuvoje: paveldas ir dabartis“.

„Sostinės dienose“ dalyvaus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius, kuris pakvies įsigyti istorinės atminties leidinių. 

2024 metų rugpjūčio 30 dieną, penktadienį, 13 val. scenoje prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro bus pristatytas LGGRTC leidinys „Pirčiupių tragedija“, kuriame dalyvaus šio leidinio autoriai ir sudarytojai: dr. Arūnas Bubnys, Rytas Narvydas ir Andrius Tumavičius. 

37 leidyklos su savo naujausiomis knygomis lauks ne tik knygų paviljone, įsikūrusiame Katedros aikštėje, bet ir dviejose scenose: prie Knygų aikštės, prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro. Iš viso įvyks 43 renginiai – dirbtuvės vaikams, pokalbiai, diskusijos, naujausių knygų pristatymai. 

„Pirčiupių tragedijos“ pristatymas   Antrajame pasauliniame kare nacistinė Vokietija nesilaikė 1899 m. ir 1907 m. Hagos konvencijos nuostatų, draudžiančių atakas prieš nekarinius objektus ir represijas taikiems gyventojams. Tačiau po sovietų partizanų grupės įvykdyto vokiečių karinės vilkstinės apšaudymo Pirčiupiai 1944 m. birželio 3 d. tapo tokių represijų objektu.

Šis leidinys skirtas Naujųjų Pirčiupių tragedijai, siekiant plačiau atskleisti ją lėmusius įvykius. Viename straipsnyje dėstoma apie vokiečių SS ir policijos 16-ąjį pulką, kurio kareiviai vykdė egzekuciją. Kitame aptariama Rūdninkų girios sovietų partizanų, savo veiksmais išprovokavusių nekaltų žmonių žudynes, būrių susiformavimas, veiksmai.

Trečiame straipsnyje pasakojama apie įvykusias žudynes. Publikuojami autentiški išgyvenusiųjų pirčiupiečių liudijimai bei archyviniai dokumentai, nuotraukos. Nuo Pirčiupių tragedijos praėjo 80 metų. Tai neatsiejama mūsų istorinės atminties dalis.