Prisimenant Jono Meko palikimą, Prancūzijoje ir Lietuvoje vyks gausybė menininko kūrybą pristatančių renginių. Prie šios dienos minėjimo prisideda daugybė svarbių meno institucijų visame pasaulyje, tarp kurių „Serpentine“ galerija Londone, Marselio tarptautinis poezijos centras, Agnes B. fondas Paryžiuje ir „Microscope“ galerija Niujorke. Renginiai įtraukti ir į Lietuvos sezono Prancūzijoje programą.
Poezijos diena
Jau kelerius metus Pompidou centro rengiama poezijos diena siekia ieškoti naujų būdų įprasminti ir pristatyti atsinaujinusį susidomėjimą poezija ir skirtingomis jos formomis. 2020 m. ši diena buvo skirta amerikiečių poetui ir performanso menininkui Johnui Giorno, 2021 m. – prancūzų poetui ir meno kritikui Charles’iui Baudelaire’ui, o 2022 m. – poetei ir muzikantei Patti Smith. Šiais metais Pompidou centras minėdamas poezijos dieną nusprendė pagerbti iš Lietuvos kilusį menininką Joną Meką ir jo kūrybą.
Jono Meko asmenybė ypač gerai atitinka Pompidou centro poezijos dienos viziją: Mekas laikomas poetinio kino atstovu, tad, pats būdamas poetas ir tradicine prasme, prisidėjo prie platesnio suvokimo apie tai, kas yra poezija, sklaidos. Dėl šios priežasties renginiai neapsiribos jo tekstais ir poezijos skaitymais. Anot Pompidou centro atstovų, Jono Meko kūryba, kurioje daug dėmesio skiriama kasdienybės refleksijai ir mažų akimirkų teikiamam džiaugsmui, atskleidžia poezijos gebėjimą peržengti žanro ir raiškos ribas, todėl renginiuose numatomos jo filmų peržiūros ir įvairūs performatyvūs pasirodymai.
Pagrindinis poezijos dienos renginys – Lietuvoje
Pagrindinis Jono Meko poezijos dienai skirtas renginys vyks Lietuvoje. Šiuolaikinio meno centro Vilniuje ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro drauge organizuojamame renginyje bus rodomas paskutinis Jono Meko filmas „Requiem“ ir gyvai atliekamas Giuseppes Verdi kūrinys „Requiem“. Paties menininko sumanymas taip pristatyti savo kūrinį iki šiol buvo įgyvendintas tik vieną kartą Niujorke, todėl Lietuvos žiūrovai turės išskirtinę progą susipažinti su itin svarbiu paskutiniu Jono Meko darbu. Jie taip pat galės dalyvauti pokalbyje su menininko sūnumi Sebastianu bei filmą montavusia ir ilgus metus su Jonu Meku artimai bendradarbiavusia menininke Elle Burchill.
Šis Jono Meko darbas laikytinas jo viso gyvenimo apibendrinimu ir atsisveikinimu. Vieną sudėtingiausių šimtmečių žmonijos istorijoje išgyvenęs menininkas filmą pripildo jo kūrybai itin būdingų vaizdinių – gamtos grožio, pievų, kelionių – užfiksuotų skirtingomis kameromis ir pasitelkus įvairias medijas. Į juos įsiterpia ir tragiškos karų, gaisrų ir potvynių scenos, kurias Mekas fiksavo per atstumą, filmuodamas televizijos vaizdus ar laikraščių fragmentus, panašiai kaip kurdamas garsųjį filmą „Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas“.
Filme taip pat atsispindi Jono Meko susižavėjimas Italijos kultūra, o Giuseppes Verdi „Requiem“, skirtas Italijos suvienijimo veikėjui ir rašytojui Alessandro Manzoni, buvo sukurtas lygiai prieš 150 metų. Didžiulės apimties kūrinys, sujungiantis per 140 atlikėjų, bus atliekamas ryškiausių Lietuvos solistų: Viktorijos Miškūnaitės, Justinos Gringytės, Edgaro Montvido ir Kosto Smorigino, o LNOBT orkestrui diriguos Ričardas Šumila.
Prie poezijos dienos taip pat prisidės Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras Biržuose. Rugsėjo 8 d. skirtingose miesto vietose Meko poeziją skaitys Rita Venskūnienė ir poetas, eseistas Ričardas Šileika. Rugsėjo 14 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus surengs specialų Jono Meko filmo „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ seansą, o rugsėjo 14–15 d. Jono Meko vizualiųjų menų centras Vilniuje pristatys specialiai šiai poezijos dienai skirtą audiovizualinę instaliaciją pavadinimu „Daryti gera yra normalu“.
