LKT prieš savaitę paskelbė 2024 m. antrojo kvietimo literatūros, muzikos, scenos, taikomųjų ir vizualiųjų menų finansavimo rezultatus. Finansavimas skirtas 168 projektams, paskirstyta beveik 2 mln. eurų. Finansavimas pasieks 113 organizacijų, kurių 79 proc. yra iš nevyriausybinio ir privataus sektorių.
„LKT iš viso sulaukė 699 paraiškų, kuriose prašyta skirti 10,4 mln. eurų. Norint finansuoti visas pereinamąjį balą surinkusias antrojo kvietimo meno sričių paraiškas, ekspertų vertinimu, reikėtų skirti bent 5,6 mln. eurų, o taryba disponavo tik maždaug 2 mln. eurų.
Dėl to buvo finansuotos tik aukščiausius balus surinkusios paraiškos, vidutiniškai gavusios daugiau kaip 76 balus.
Už nefinansuojamų projektų brūkšnio liko daug gerų projektų. Galiausiai taryba finansavo 24 proc. pateiktų paraiškų“, – teigė K.Bagdonė.
Daugiausia finansuota literatūros srities projektų – 52, jiems teko daugiau kaip 281 tūkst. eurų. Antroje vietoje – scenos menai: 36 projektams paskirstyta daugiau kaip 600 tūkst. eurų. Finansuoti 34 vizualiųjų menų sumanymai – jiems skirta daugiau kaip 426 tūkst. eurų.
Taip pat finansuotas 31 muzikos srities projektas – jiems teko daugiau kaip 378 tūkst. eurų. Taikomiesiems menams buvo paskirstyta daugiau kaip 231 tūkst. eurų ir finansuota 15 projektų.
Prieš pusmetį vykusiame 2024 m. pirmajame konkurse taip pat buvo finansuota daugiausia literatūros srities sumanymų – 103 projektams atiteko daugiau kaip 627 tūkst. eurų. Tad LKT 155 literatūros srities projektams 2024 m. iš viso skyrė 908 tūkst. eurų.
Išryškėjo lyderis
Didžiausio finansavimo literatūros srityje sulaukė septyni asociacijos „Slinktys“ sumanymai. Tiesa, ji pateikė daugiausia paraiškų – net 23.
2015 m. įkurta asociacija „Slinktys“ užsiima įvairia kultūrine ir šviečiamąja veikla. Ji rengia literatūros vakarus, koncertus, susitikimus su rašytojais ir muzikantais. Ypatingą dėmesį ši asociacija skiria jauniesiems rašytojams ir kitų sričių menininkams. „Slinktys“ taip pat užsiima knygų leidyba.
Tarp LKT antrajame konkurse finansuotų „Slinkčių“ projektų – šešios planuojamos išleisti knygos. Artimiausiais mėnesiais „Slinktys“ žada parengti penkias poezijos knygas. Tai Gintaro Bleizgio knyga „Urbino liepsna“ (skirta 3500 eurų), Birutės Jonuškaitės „Ievų sodas“ (5000 eurų), vieno įdomiausių lietuvių išeivių poetų Juozo Kėkšto poezijos rinktinė (4000 eurų), šviesaus atminimo slovėnų poeto Dane Zajco eilėraščių rinktinė (4700 eurų) ir estų šiuolaikinės poezijos rinktinė „Atvertys“ (6500 eurų).
„Slinktys“ taip pat ruošiasi išversti ir išleisti 1962 metais gimusio bosnių rašytojo Nenado Veličkovičiaus romaną „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ (6000 eurų), kurį verčia Kristina Tamulevičiūtė.
Šis kūrinys pirmą kartą pasirodė 2002 metais. Laiškų forma parašytoje satyrinėje knygoje autorius pavaizdavo homoseksualų britą, su viena iš taikos misijų atvykusį į pokarinę Bosniją.
Rimtu tonu parašytuose laiškuose mylimajam britas pasakoja apie šalį, kurioje atsidūrė, jos papročius, istoriją, kasdienybę ir žmones, nors akivaizdu, kad apie Bosnijos aktualijas ir tradicijas nieko nesupranta, o požiūris į šią šalį – kaip pasipūtusio kolonizatoriaus, pasirengusio laukiniams bosniams sukurti geresnį rytojų.
Vyks festivaliai
Rugsėjo 19–28 d. turėtų vykti jau tryliktasis jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“, kurio rengėjai stengiasi pasiekti pačius jauniausius meno gerbėjus ir aplankyti regionus. LKT šiam „Slinkčių“ rengiamam festivaliui surengti skyrė 8 tūkst. eurų.
LKT ekspertų palankumo sulaukė ir dar keli tradiciniai literatūros festivaliai.
10 tūkst. eurų skirta nuo 2019 m. Vilniuje rengiamai knygų šventei „Open Books“. Kas rudenį vykstantis festivalis stengiasi pristatyti per metus lietuvių kalba išleistus kūrinius ir jų autorius, rengia literatūros ir kultūros diskusijas, susitikimus su užsienio rašytojais. Šio festivalio rėmuose pernai pirmąsyk įvyko keletą skandalėlių sukėlusi teksto redagavimui skirta konferencija REDA, kuriai šiais metais LKT skyrė 8 tūkst eurų.
Gruodį turėtų devintąsyk įvykti ir tradicinis „Paviljono“ knygų savaitgalis, kuriam skirta 7 tūkst. 500 eurų. Ši literatūros šventė tris dienas vyksta sostinės bare „Paviljonas“. Tai savotiškas mažasis Vilniaus knygų mugės variantas, kuriame galima įsigyti nedidelių leidyklų knygų, susitikti su rašytojais, dalyvauti diskusijose.
Visai kitoks, galima sakyti, net išskirtinis, vienas į kitą panašių šalies literatūros festivalių kontekste yra Biržuose vykstantis forumas „Šiaurės vasara“, kuriam labiausiai rūpi literatūros ir kultūros tendencijos, svarbiausi dabarties reiškiniai, todėl šiame konferencijos formos renginyje vyrauja rašytojų ir kultūros tyrinėtojų pranešimai. Šių metų „Šiaurės vasaros“, kuriai LKT skyrė 10 tūkst. eurų, tema – „Ateitis yra čia“.
Išleis įdomios prozos
Panašu, kad artimiausiais mėnesiais galėsime įsigyti, o gal net perskaityti nemažai savitų lietuvių ir užsienio rašytojų romanų.
„Bazilisko ambasada“ šiemet planuoja išleisti debiutinį Ievos Marijos Sokolovaitės romaną „Pozuotoja“ (skirta 4200 eurų). Kopenhagoje biologiją studijuojanti rašytoja jau kelerius metus aktyviai dalyvauja lietuvių literatūros barų gyvenime, skelbia kūrinius kultūrinėje žiniasklaidoje, laimi jaunųjų prozininkų konkursus. Daugeliui smalsu, kuo nustebins jos pirmasis romanas.
Literatūros gurmanai turbūt laukia ir Monikos Baltrušaitytės romano „10-01“ (skirta 5000 eurų), kurį leidžia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Vienas įdomesnių užsienio autorių prozos kūrinių – Paulo Lyncho distopinis romanas „Pranašų giesmė“, kurio leidybai „Vaga“ iš LKT gavo 5 tūkst. eurų.
Airijos rašytojas P.Lynchas (gim. 1977 m.) už šį romaną 2023-iaisiais pelnė Bookerio premiją. „Pranašo giesmės“ veiksmas vyksta Dubline. Netolimoje ateityje šeima susiduria su siaubingu nauju pasauliu, kuriame ima nykti įprastos demokratinės normos. Keturių vaikų motina visomis išgalėmis stengiasi apsaugoti savo šeimą nuo totalitarizmo. Autorius teigė, kad romaną įkvėpė Sirijos karas ir pabėgėlių krizė.
Leidykla „Apostrofa“ rengia estų rašytojo Reino Raudo romaną „Tobulo sakinio mirtis“, kuriam skirta 5 tūkst. eurų. R.Raudas – lietuviams gerai pažįstamas rašytojas. Jis dažnai vieši mūsų šalyje. Lietuviškai galime skaityti net kelias jo knygas: „Rekonstrukciją“, „Hektorą ir Bernardą“, „Brolį“.
Neilgai trukus turėtų pasirodyti ir pernai mirusio Cormaco McCarthy romanas „Kraujo meridianas“ („Vox rara“), kurio vertimui ir leidybai LKT skyrė 8 tūkst. eurų. Lietuviškai išleisti šio amerikiečių rašytojo romanai „Kelias“ ir „Arklių pakerėti“. Beje, būtent pagal C.McCarthy knygą broliai Coenai pastatė filmą „Šioje šalyje nėra vietos senukams“.
Artimiausiu metu turėtų pasirodyti ir Taraso Prochasko romanas „Nepaprastieji“ („Aukso žuvys“), kuriam parengti skirta 4700 eurų. T.Prochasko (gim. 1968 m.) – įdomios biografijos ukrainiečių prozininkas ir eseistas. Lvovo universitete baigęs botanikos studijas jis dirbo gimtojo miesto Ivano Frankivsko Karpatų miškininkystės institute, o vėliau mokytojavo, darbavosi barmenu, sargu, radijo laidų vedėju, žurnalistu.
Šio rašytojo kūriniai dažnai siejami su magiškuoju realizmu, o romanas „Nepaprastieji“ dažnai lyginamas su Gabrielio Garcios Marquezo šedevru „Šimtas metų vienatvės“.
LKT dar finansavo „Baltų lankų“ leidžiamą amerikiečių klasiko Jameso Baldwino romaną „Džovanio kambarys“ (4000 eurų), „Apostrofos“ rengiamą Czeslawo Miloszo eseistikos knygos „Rusija. Transokeaniniai regėjimai“ antrą dalį (6200 eurų).
Vyrauja negrožinė literatūra
Artimiausiais mėnesiais galėsime pasinerti ir į šūsnį reikšmingų negrožinių knygų.
Filosofas Arūnas Sverdiolas parašė knygą „Dirbinio rastis ir tvermė“ („Apostrofa“), kurią LKT ekspertai įvertino pačiu aukščiausiu balu ir skyrė 7 tūkst. eurų.
Turėtų pasirodyti ir filosofo, politologo Alvydo Jokubaičio veikalas „Politinio proto kritika“ (M.Mažvydo biblioteka), kuriam skirti 3000 eurų. „Mintis“ žada išleisti Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“ VII tomą (6000 eurų).
„Odilė“ leidžia šviesaus atminimo rumunų filosofo Emilio Ciorano knygą „Nedalia būti gimusiam“ (5000 eurų).
„Tyto alba“ sulaukė 5 tūkst. eurų finansavimo Ingridos Gudauskaitės knygos „Galia ir teisingumas. Biblijos pranašai šiandienai“ leidybai, „Hubriui“ skirta 10 tūkst. eurų lietuviams gerai pažįstamo amerikiečių istoriko Timothy Snyderio veikalui „Kelias į nelaisvę“ parengti, o „Kitoms knygoms“ – 3 tūkst. eurų Pietų Korėjoje gimusio filosofo Byung-Chul Hano knygai „Agonie des Eros“ išversti.
Negrožinės literatūros gerbėjai turėtų laukti ir britų kultūros istorikės ir laidų vedėjos Janinos Ramirez knygos „Femina. Naujoji viduramžių istorija, papasakota per iš jos išbrauktas moteris“, kurią leidžia „Sofoklis“, sulaukęs 6 tūkst. eurų finansavimo.
Skyrė pinigų poezijai
Antrajame konkurse LKT palyginti gausiai finansavo lietuvių ir užsienio autorių poezijos knygas.
„Bazilisko ambasada“ dar šiais metais žada išleisti ilgokai lauktas eilėraščių knygas – Vytauto Stankaus „Renkant kaulus“ (3700 eurų), Saros Poisson „Niežulį“ (4200 eurų), fronte žuvusio ukrainiečių poeto Maksymo Kryvcovo „Eilėraščius iš šaudymo angos“ (4500 eurų), kurią vertė Marius Burokas, Antanas A.Jonynas, Benediktas Januševičius, ir eksperimentinės formos poezijos antologiją-žaidimą „Argentina vs. Čilė“ (5000 eurų).
Neilgai trukus knygynuose turėtų atsidurti ir tokių poetų kaip Mindaugas Nastaravičius, Lina Buividavičiūtė, Agnė Žagrakalytė nauji eilėraščių rinkiniai, sulaukę LKT finansavimo.
Literatūros srityje dosniausiai finansuoti projektai
Projekto vykdytojas/ Projekto pavadinimas/ Finansavimo suma (eurais)
MB „Hubris“/ Timothy Snyderio „Road to Unfreedom“ vertimas ir leidyba/ 10 tūkst.
Vį „Mūzų bokštas“/ Literatūros festivalis „Open Books“/ 10 tūkst.
Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija/ „Šiaurės vasara“. Ateitis yra čia/ 10 tūkst.
MB „Vox rara“/ Cormaco McCarthy romano „Kraujo meridianas“ vertimas ir leidyba/ 8 tūkst.
Vį „Mūzų bokštas“/ Teksto redagavimui skirta konferencija REDA/ 8 tūkst.
Asociacija „Slinktys“/ Jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“/ 8 tūkst.
UAB „Kitos knygos“/ Joannos Kuciel-Frydryszak knygos „Sluzace do wszystkiego“ vertimas ir leidyba/ 8 tūkst.
Vį „Six Chairs Books“/ „Paviljono“ knygų savaitgalis/ 7,5 tūkst.
UAB „Apostrofa“/ Filosofo Arūno Sverdiolo knygos „Dirbinio rastis ir tvermė“ išleidimas/ 7 tūkst.
Vį Socialinių inovacijų institutas/ Iliustruota Žemaitės gyvenimo ir kūrybos istorija/ 7 tūkst.
