Dažnai pagalbos paieškas apsunkina tai, kad patys jaučiamės nepakankamai sergantys, aplinkiniams gali prireikti laiko ir kantrybės, kad sutrikimai būtų atpažinti, o gydymas – pradėtas nedelsiant.
Leidykla „Vaga“ skaitytojams skiria ilgai lauktą knygą apie valgymo sutrikimus ir jų sukeliamas ligas. Autorės Jennifer L. Gaudiani knyga „Ne(sergu)“ yra puiki priemonė visiems, kas siekia atpažinti mitybos sutrikimus, padėti sau arba artimiesiems, o galbūt praplėsti jau įgytas žinias.
„Valgymo sutrikimai yra pavojų gyvybei keliančios psichikos ligos, o ne pasirinkimas. Jie paveikia visų lyčių, amžiaus, kūno sudėjimo, etninės ir socioekonominės padėties žmones. <...>. Rašydama šią knygą tikiuosi aiškiai parodyti, kad kiekvienas, turintis valgymo sutrikimų, yra sergantis, kad galėtų prašyti pagalbos. Jei turite nors vieną iš knygoje aprašytų medicininių problemų, esate pakankamai sergantis. Jei niekada nepatyrėte valgymo sutrikimų, tačiau jūsų santykis su maistu ir kūnu yra sutrikęs, jūs esate medicininių problemų, kurias aprašau šioje knygoje, rizikos grupėje. Kartais reikia išgirsti medicininę tiesą, prieštaraujančią klaidinančiam „aš tik stengiuosi gyventi sveikai“, kad pacientai suprastų, jog jų elgesys nėra sveikas. Visi gali visiškai pasveikti, o dauguma medicininių problemų išsisprendžia sveikstant,“ – sako knygos autorė.
Knyga „(Ne)sergu“ sudaryta iš penkių dalių. Pirmoji dalis skirta nepakankamo valgymo sutrikimams, kur aptariama, kokie procesai vyksta kūne, kai gaunama per mažai kalorijų. Antrojoje dalyje „Žarnyno valymas“ pateikiami įvairūs maisto atsikratymo būdai ir medicininės komplikacijos, kurias jie sukelia. Trečiojoje – „Stambesni pacientai“ – dalyje, autorė kalba apie kūno apimčių stigmatizaciją ir didelę žalą, kurią liekno kūno kultas sukelia žmonėms, turintiems svorio sutrikimų. Ketvirtojoje dalyje „Neišmatuojama, arba tikros medicininės problemos, kurių modernioji medicina negali išmatuoti“ aptariamos problemos, kurios nebūtinai yra valgymo sutrikimų padariniai, tačiau dažnai atsiranda kartu su jais ir gali trukdyti sveikti. Juos sunku diagnozuoti ir dėl to pacientai gali gauti netinkamą gydymą. Galiausiai, penktąją dalį „Konkrečios pacientų grupės“ sudaro keli trumpesni skyriai, kuriuose įvertinamos tam tikrų atskirų grupių sąsajos su valgymo sutrikimais.
Knygoje autorė pateikia patarimų apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie geresnės artimojo savijautos nelengvame kelyje pasveikimo link. Siekdama įtaigiai perteikti mitybos problemas, Jennifer L. Gaudiani kiekvieną skyrių pradeda išgalvota istorija apie sutrikusios mitybos kamuojamus žmones. Kiekviena istorija yra susijusi su ilgamete knygos autorės patirtimi gydant žmones ir noru viską pateikti kuo suprantamiau ir žmogiškiau. Visai taip, kaip tai Jennifer L. Gaudiani daro konsultuodama ir gydydama pacientus gyvai.
„Remdamasi daugybės metų, praleistų besimokant klinikoje šalia pacientų lovų, ir kalbantis su kitais profesionalais, patirtimi, kiekviename skyriuje apžvelgiu medicinines problemas visai taip pat, kaip darau tai gyvai su pacientais, jų šeimomis ir kitais gydytojais. Noriu, kad viskas būtų suprantama ir „ne per daug mediciniška“. Neminiu kūno svorio, kad išvengčiau galimų palyginimų. Kiekvienas skyrius nuo I iki IV dalies užbaigiamas rėmeliuose pateikiama parabole, istorija arba pamąstymu, kurie daugybę metų buvo naudingi mano pacientams, „ – sako autorė.
Leidyklos „Vaga“ išleista knyga „(Ne)sergu“ – ilgai laukta pagalba tiems žmonėms, kuriuos vargina fizinis ir psichologinis mitybos disbalansas. Suprantama kalba, aiški knygos struktūra, empatija ir svarbūs patarimai – viskas, ko reikia, kad stotume į akistatą su valgymo sutrikimais, išgytume ir gyventume sveikesnį ir harmoningesnį gyvenimą.
Kviečiame skaityti knygos ištrauką
Badavimas ir smegenys
Paskutinis didesnis urvinio žmogaus smegenų pokytis badaujant yra budrumas ir nervingumas. Prisiminkite, kaip jūsų augintinis reagavo, kai griaudėjo. Kurį laiką po to, kai nustojo griaudėti, jūsų augintinis tikriausiai buvo baikštus. Gal katė palindo po lova, jos akys buvo išsiplėtusios, uodega pasipūtusi, nagai išskėsti.
Iš esmės tai nutinka ir pakankamai maisto medžiagų negaunančioms urvinio žmogaus smegenims. Gyvūno smegenys supranta: „Man gresia pavojus. Aš esu pažeidžiamas. Gal neišgyvensiu, ištikus pavojui“. Tad jos paaštrina visas pavojaus jusles. Panašiai nepakankamai maistinių medžiagų gaunantis žmogus nuolatos ieško pavojaus grėsmių. Dėl tokios smegenų veiklos apima sąstingis, darosi sunku priimti pokyčius ir didelę laiko dalį kamuoja baimė. Mano pacientai sako tokius ir panašius dalykus: „Mane gąsdina, kad jau beveik pietų metas.“ Aš juos patikinu, kad toks padidėjęs gyvūniškas nerimas nėra jų asmenybės dalis ir net nėra jų valgymo sutrikimų ar nervinių sutrikimų dalis. Tai jų badaujančios smegenys. Skatinu savo pacientus patikėti tuo, kad, rūpinantis savimi, situacija pagerės. Tos pačios badaujančio gyvūno smegenys gali trukdyti miegoti naktimis, nes juk galvoja: „Reikia likti budriam, jei kartais kas nors nutiktų. Peržvelgti turimą informaciją. Ar mes saugūs? „ Tai dažnai pasireiškia skausmingai pasikartojančiu tą dieną suvartoto maisto ir fizinio judėjimo peržvelgimu. Toks mąstymas nėra pats tinkamiausias miego metu. Aš mėgstu sakyti, kad badaujantis žmogus visą naktį kuria apsisaugojimo planus“. Ši situacija gerėja atstatant maistinių medžiagų kiekį organizme.
Taigi apskritai mūsų urvinio žmogaus smegenys rūpinasi mūsų gyvūninėmis kūno funkcijomis, užduotimis, kurias mes atliekame nesąmoningai. Svarstydami, ar nevertėtų laikytis madingų dietų (pavyzdžiui, paleo, teoriškai sukurtos taip, kad patiktų mūsų urvinio žmogaus smegenims), žmonės turėtų prisiminti, kad iki šių dienų urvinio žmogaus smegenys yra su mumis. Joms yra šimtai tūkstančių metų, jos patyrė daug išbandymų ir padarė daug klaidų, kol suprato, kaip geriausia mus apsaugoti nuo „bado“. Mūsų kūnams nepatinka badauti.
Jennifer L. Gaudiani „Ne(sergu)“, iš anglų kalbos vertė Dangirutė Giedraitytė, leidykla „Vaga“, 2023.
