Sulaukęs keturiolikos metų Anatolijus Kuznecovas savadarbiame sąsiuvinyje ėmė fiksuoti tai, ką žinojo, matė ir girdėjo apie Kyjivo žydų žudynes Babyn Jare, karo belaisvių mirtį, okupantų dirbtinai sukeltą badą, ukrainiečių tremtį į Vokietiją ir gimtojo miesto niokojimą. Šiuos užrašus jis vėliau papildė kitų išgyvenusiųjų atsiminimais ir sukūrė istoriškai vieną tiksliausių bei emociškai paveikiausių Holokausto ir kitų nacių nusikaltimų liudijimų – antitotalitarinį ir humanistinį romaną-dokumentą „Babyn Jaras“. Sovietmečiu dokumentas buvo negailestingai išcenzūruotas, vėliau slapčia į Didžiąją Britaniją išgabentas kūrinio rankraštis buvo publikuotas be cenzūros.
„Apie šią knygą sužinojau dirbdamas Panerių memoriale. Jei tyrinėji Panerius, negali nesusidurti ir su Babyn Jaru, kaip ir Rumbula (prie Rygos), ar Maly Trascieniecu (netoli Minsko). Visa tai didžiosios vadinamojo „Holokausto sušaudant“ vietos, kuriose, kaip yra pastebėjęs Julius Sasnauskas OFM, susvyruoja viskas: proto sąvoka, gėrio sąvoka, žmonijos pažangos idėjos, jeigu tokių turi. Besidomėdamas Babyn Jaru sužinojau, kad yra tokia ypatinga knyga, kurią parašė įvykių liudininkas Anatolijus Kuznecovas. Radau ją Žydų muziejaus bibliotekoje, perskaičiau ir buvo stipriai paveiktas, ir kaip žmogus, ir kaip istorikas. Nusikopijavau ją, įsirišau ir pasidėjau į lentyną mintydamas, kad norėčiau ją išversti į lietuvių kalbą. Tokia diena atėjo po aštuonerių metų!“,– pasakoja knygos vertėjas, istorikas dr. Zigmas Vitkus.
„Babyn Jaras“ – tai jaudinanti paprastų žmonių, patyrusių sovietų valdymo, vėliau nacių okupacijos žiaurumą, kasdienybės ir bandymo išlikti kronika. Tai ir istorinis dokumentas, ir nuotykinis romanas, ir berniuko brendimo Babyn Jaro šešėlyje istorija. Kasdienybe tapusio karo fone gyvybingasis Tolia mušasi dėl runkelių, parkuose su seneliu renka kaštonus, vagia egles, bando verslauti. Dar jis labai myli katiną Titą ir grumiasi dėl pasmerktų sudeginti knygų.
„Ši knyga iš paauglio berniuko perspektyvos pasakoja apie paprastų žmonių kasdienybę ir bandymus išlikti karo ir okupacijos sąlygomis, Holokausto nusikaltimų fone. „Babyn Jaras“ taikliai primena, kad savo žiauriausiomis formomis istorija linkusi kartotis, kaip rašo Kuznecovas, niekada negalime prarasti budrumo. Kartu šis romanas-dokumentas labai vaizdingas, jautrus nuolat nustebina mažojo pasakotojo humoras, apsukrumas ir šviesi, humanistiška laikysena sudegusiame pasaulyje. „Babyn Jaras“ unikalus ir tuo, kad leidžia atsekti cenzūros sluoksnius (sovietmečiu išleista knyga buvo iškarpyta, o vėlesniuose leidimuose iškarpytos vietos pateikiamos kursyvu), kursyvinami atskiri žodžiai ar ištisos pastraipos leidžia pastebėti, kokie aspektai neįtiko sovietų cenzoriams, perskaičius ilgam įsirėžia į atmintį“,– knygą pristato leidyklos „Lapas“ projektų vadovė Jonė Juchnevičiūtė.
„Babyn Jarą“ galima skaityti įvairiai: kaip Holokausto ir kitų nacių nusikaltimų Ukrainoje liudijimą; kaip Kyjivo kasdienio gyvenimo nacių okupacijos metais kroniką; kaip totalitarizmo prigimties, poveikio visuomenei ir atskiriems asmenims analizę; kaip pagrindinio veikėjo – keturiolikmečio berniuko (paties Anatolijaus Kuznecovo) brendimo Babyn Jaro šešėlyje ir jo šeimos istoriją, sykiu, kaip nuotykinį romaną (autorius geba kurti intrigą, vysto dinamišką siužetą, pradedant nacistinės Vokietijos karinių pajėgų įžengimu į Kyjivą, baigiant masinių žudynių vietos – kadaise didingos griovos – ištrynimu iš Kyjivo topografijos sovietmečiu).
Plačiau apie šią knygą bei jos sluoksnius – knygos pristatyme, kuris Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks, birželio 12 d., 18 val. Knygos pristatyme dalyvaus knygos vertėjas istorikas dr. Zigmas Vitkus, knygos recenzentė, prof. dr. Natalija Arlauskaitė, filosofas Simas Čelutka, leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė bei moderuos laidų vedėjas Marius Eidukonis.
