Akademiniame pasaulyje šio mokslininko pristatyti nereikia. Jo knyga „Kūrybos visuomenė“ išversta į anglų, vokiečių, verčiama į kinų ir italų kalbas. Autorius taip pat yra į lietuvių kalbą išvertęs Martino Heideggerio „Būtį ir laiką“. Tačiau tik nedaugelis pamena, kad Tomas Kačerauskas 2006 m. debiutavo ir kaip grožinės literatūros autorius. Tąkart išleistą pirmąjį jo romaną „Arkada“ teigiamai įvertino ne tik skaitytojai, bet ir literatūros kritikai.
Po ilgos pertraukos pasirodęs antrasis Tomo Kačerausko romanas įtvirtina autorių kaip brandų grožinės literatūros kūrėją. „Karo laiškai“ – tai istorinis romanas apie LDK ir Maskvos karą XVII a. viduryje. Šis karų metas vadinamas „tvanu“, kai atrodė, kad nebėra jokio išsigelbėjimo. Karo kulminacija – Vilniaus paėmimas. Autorius ne tik aprašo karo aplinkybes ir svarbiausius įvykius, bet ir vaizduoja herojaus meilės peripetijas. Visa tai perpinama su mitologiniais pasakojimais, anekdotais ir antikinių karų istorijomis.
Pasak autoriaus knyga „Karo laiškai“ buvo ilgai brandinta: „Knygos apie karą idėja kilo prieš 15 metų. Iš pradžių ketinau parašyti alegorinį romaną be konkrečių nuorodų. Vėliau pamaniau, kad mūsų tautos istorija kupina šios skaudžios patirties. Taip atsigręžiau į dramatišką XVII a. „tvano“ laikotarpį. Ilgus metus rinkau ir skaičiau istorinius šaltinius įvairiomis kalbomis. Brandinant sumanymą lūžis įvyko, kai važinėjau dviračiu palei Nerį, darančią kilpą. Taip atsidūriau Upės dvare“.
Žurnalistas Virginijus Savukynas pastebi, kad labai keista, jog apie viena herojiškiausių LDK laikotarpių Lietuvoje beveik nėra kalbama: „Tomo Kačerausko daugiabalsis romanas Karo laiškai skaitytoją nukels į 1655-uosius, laikotarpį, kai valstybę priešai užplūdo lyg biblijinis tvanas, kai atrodė, kad viskas prarasta. Taip atrodė, bet nebuvo. Tikras stebuklas, kad buvo surasta jėgų atsilaikyti ir išvyti priešus. Tai labai svarbus ir herojiškas laikotarpis, apie kurį mes dar mažai žinome“.
Vienas pirmųjų knygos skaitytojų poetas Tomas Venclova atkreipia dėmesį, kad ši knyga ne vien istorinis romanas, bet ir išmanus literatūrinis žaidimas: „Naujas Tomo Kačerausko romanas vaizduoja įdomų ir svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, apie kurį žinome nedaug – XVII amžiaus kovas su Maskva, tada jau variusia imperialistinę politiką mūsiškiame Europos pakraštyje. Bet tai ne tik istorinė knyga. Drauge tai literatūrinis žaidimas, įnoringai panaudojąs tiek tautosakos, tiek senovinių diplomatinių raštų medžiagą“.
Kaip išskirtinį reiškinį šią knygą vertina ir literatūrologas Marijus Šidlauskas: „Šį opus, kurį pavadinčiau magnus ir kurį pagal sumanymo grandioziškumą statyčiau šalia Heideggerio Būties ir laiko vertimo, daro įspūdį daugeliu požiūrių. Pirmiausia, tai opus militare, kurį įmanu suvokti ir kaip tam tikrą kūrybinę-kovinę užduotį, o šiandien tai savaime siejasi su geopolitine situacija ir problemos aktualumu. Tema istoriškai dokumentuota ne lietuviškai, interpretuota dažniausiai contra lietuviškai, o tautiškųjų literatų beveik neliesta. Vieną agoniškiausių mūsų istorijos laikotarpių autorius paverčia gyvu, įtraukiančiu vyksmu, kuriame istorinė faktografija ir autentiška egodokumentika persidengia su beletristine išmone ir folklorine mitologija, mūšių aprašymai – su užkulisine atmosfera ir filosofinėmis refleksijomis, skvarbi analizė – su anekdotiniais inkliuzais. Pasakotojo Aleksandro, mapa mundi braižytojo, figūra ir jo profesija išplečiama iki parabolės, kuria koduojamas ir faktiškasis pasakojimo erdvėlaikio demiurgas. Kita vertus, jo aplinka Upės dvarelyje, šeiminiai santykiai ir intymesnės būsenos be vargo atpažįstamos ir mūsų laikų žmogui“.
Š.m. birželio 18 d. 18 val. Rašytojų klube (Sirvydo g. 6) vyks Tomo Kačerausko istorinio romano „Karo laiškai“ pristatymas, kuriame dalyvaus rašytojas Alvydas Šlepikas, žurnalistas Rimvydas Valatka, istorikas Aivas Ragauskas ir filosofas bei poetas Vytautas Rubavičius. Kitą dieną (06.19) knyga bus pristatyta Maironio literatūros muziejuje Kaune. Čia apie knygą diskutuos filosofas Gintautas Mažeikis ir literatūrologai Nerijus Brazauskas bei Marijus Šidlauskas.
