Klaipėdos savivaldybės Immanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus salėje susirinkę almanacho leidėjai, literatai ir skaitytojai, pasidžiaugė, jog dar 1983 metais klaipėdiečių rašytojų lyderio, šviesaus atminimo prozininko Rimanto Černiausko sumanyto, jo ilgai redaguoto leidinio idėja iki šiol neišblėso – kasmet pasirodanti „Baltija“ tapo gražia uostamiesčio literatūros ir kultūros gyvenimo tradicija.
Tiesa, dėl įvairiausių aplinkybių, tarp jų ir finansavimo sunkumų, pasikeitė ne tik „Baltijos“ formatas, išvaizda, bet ir tiražas – pradžioje net 15 tūkst. egzempliorių tiražu leistas almanachas palengva traukėsi. Leidinį pakaitomis redagavo įvairūs pajūrio literatai – Antanas Stanevičius, Juozas Šikšnelis, Rolandas Rastauskas (RoRA), Marijus Šidlauskas. Šiuo metu leidinio tiražas neviršija 400 egzempliorių.
„Nepaisant pokyčių knygų ir žurnalų leidybos rinkoje, kitokių laikmečio iššūkių, „Baltija“ sparnų nenuleidžia: orientuojamės į profesionalųjį meną, gvildename kultūros, socialinio gyvenimo aktualijos, kūrybos procesus. Almanacho puslapiuose debiutavę jauni perspektyvūs literatai įgauna pasitikėjimo savo jėgomis. Visa tai ir stiprina, ir vienija ne tik Klaipėdos, bet viso Vakarų Lietuvos regiono kultūros pajėgas“, – pažymėjo „Baltijos“ sudarytoja rašytoja Sondra Simanaitienė.
Nerimas dėl legionierių
Išvien su „Drukos“ leidykla parengtame almanache „Baltija 2023„ menotyrininkė Danguolė Ruškienė pristato tragiškai žuvusio talentingo fotomenininko klaipėdiečio Raimundo Urbono (1963–1999) kūrybą – fotografija jam buvo tarsi „pratiso vaizdo, kalbėjimo ir minties poezija“. Rašytojas ir dramaturgas Arvydas Juozaitis savo esė prisimena susitikimus su klasiku Romualdu Granausku, įtakojusio jo ir kitų kūrybą. Beje, R.Granauskas sovietmečiu mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje.
Klaipėdos valstybinio dramos teatrą repertuarą įvairiais skerspjūviais išnagrinėjusi Evelina Zenkutė pastebėjo, jog per pastaruosius trejus metus iš trylikos parodytų naujų spektaklių net aštuonis režisavo atvykėlių desantas – užsienio šalių kūrėjai, daugiausiai Lenkijos teatralai. „Kas pakeis legionierius?“, – publikacijoje „Gelbėtojai kaimynai ir miglota ateitis“ retoriškai klausia autorė. Tokią situaciją ji vertina kaip pavojingai tiksinčią “uždelsto veikimo bombą“ uostamiesčio teatre.
Menotyrininkė Kristina Jokubavičienė „Baltijoje“ apžvelgia produktyvaus grafiko, ekslibrisų, medalių kūrėjo, tapytojo Virgilijaus Burbos daugiabriaunę veiklą. Jai šio laiką pažabojusio žemaičio iš Grušlaukės darbai – tarsi „nežinomų pasaulių žemėlapiai su visokiausiais sutartiniais ženklais, jų samplaikų variantais“.
Iškilių kūrėjų paveikslai
Helmutas Šabasevičius analizuoja gyvojo lietuvių skulptūros klasiko Algirdo Boso jubiliejinę parodą „Plaukikas“ Klaipėdos kultūrų komunikacijos centre. Janina Stankevičienė gilinasi į plataus akiračio muzikologės, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojos Daivos Kšanienės darbus, Dainius Sobeckis – į Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ vertėjo į rusų kalbą Sergejaus Isajevo (Clandestino) kūrybą.
Humanitarinių mokslų daktarė Nida Gaidauskienė, veikiausiai prisimindama savo mokytojo, Klaipėdos universiteto docento, literatūrologo Marijaus Šidlausko pamokas, nupiešė šio „dantingo, grakštaus stiliaus mokslininko“ portretą – žavisi jo įdirbiu, ypač eseistikos ir recenzijų rinkiniu „Ar Orfėjas mokėjo lietuviškai?“. Ką tik išleista dar viena intriguojanti M.Šidlauskas knyga „Kairiarankio kentauro pėdomis“.
Leidinyje nušvinta ir kitų iškilių uostamiesčio kūrėjų portretai. Tarp jų šviesaus atminimo menotyrininkas Petras Šmitas, pajūryje jau įleidęs šaknis aktorius, režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto profesorius Valentinas Masalskis – jie abu apdovanoti Klaipėdos kultūros magistrų žiedais. Multidisciplinininkas Valdas Jencius, žvelgdamas į miestą iš pasąmonės gelmių prasiveržiančių sapnų pavidalais, ironiškais tekstais, fotovizualizacijomis gana drastiškai interpretuoja tikrovę.
Fantasmagoriško meno projekto „Klaipėdos portretas“ autoriui naktį Mėmelburgo pilies griuvėsiuose vaidenasi pavianai, įsitaisę apleistos vokiškos irklavimo bazės „Neptūnas“ balkone. Paieškos keičia mąstymą Almanache publikuojama prozininkų Nijolės Kepenienės, Juozo Šikšnelio, Ritos Latvėnaitės-Kairienės, Sigito Benečio, Algio Kuklio, Jūratės Sučylaitės, Vytauto Čepo, Birutės Skaisgirienės, Kristinos Sadauskienės, Dominyko Matulionio, Tomo Kavaliausko, poetų Valdo Aušros, Neringos Abrutytės, Arūno Marčausko, Mindaugo Urbono, Ramutės Mcmendez, Kristinos Norvilės, Nota Rein, kūryba.
S.Simanavičienė į „Baltijos“ ateitį žvelgia optimistiškai: „Norėčiau, kad šį leidinį sietume su iš šimtmečių praeities sklindančios ir dabartyje lūžtančios šviesos paieška, kad pakeitę kryptį spinduliai keliautų į ateitį, keisdama mūsų mąstymo ir pažinojimo projekcijas į tokias, kokių šiandien dar galbūt net nejaučiame“. Jubiliejinės „Baltijos“ leidėjai dalyvauja I.Kanto bibliotekos organizuojamame konkurse „Klaipėdos knyga 2023“. Kam atiteks populiariausio metų leidinio laurai, sprendžia internetu balsuojantys skaitytojai, gražiausią renka komisija.
