„Pedras Paramas“ – tai siurrealistinė žmogaus kelionė prie savo šaknų. Romanas prasideda, kai mirštančios motinos prašymu Chuanas Presijadas išvyksta į Komalą ieškoti tėvo. Pamažu aiškėja, kad šį miestelį ir jo apylinkes kadaise valdė tironiškasis Pedras Paramas. Čia pilna gyventojų prisiminimų, praeities šešėlių ir šnabždesių. Apleistose, laiko įveiktose gatvėse aidintys iškamuotų sielų balsai iš lėto atskleidžia ilgai saugotas paslaptis.
Kolumbijos rašytojas Gabrielis García Márquezas yra sakęs, kad parašęs savo pirmąsias keturias knygas jautė kūrybinį bloką ir tik 1961 m. atrastas „Pedras Paramas“ jį įkvėpė ir pastūmėjo imtis rašyti romaną „Šimtas metų vienatvės“. Straipsnyje, kuris publikuojamas naujame „Pedro Paramo“ leidime, jis dalijosi: „Galėjau cituoti visą knygą, tiek nuo pradžių, tiek nuo galo, visai nesuklysdamas, ir galėjau pasakyti, kelintame mano turimo leidimo puslapyje yra kiekvienas epizodas, ir nebuvo nė vieno veikėjo charakterio bruožo, kurio iš esmės nežinočiau.“
J. Rulfo gimė 1917 m. Meksikoje. Pirmaisiais jo gyvenimo metais Meksikoje vyko revoliucija. Būtent nacionalinių konfliktų pasekmės, beviltiškumo bei sielvarto metas ir įkvėpė jo kūrybą. Nors per visą gyvenimą sukūrė tik dvi knygas, jų pakako, kad paveiktų visą vėlesnę Lotynų Amerikos literatūrą.
Prieš tapdamas rašytoju, J. Rulfo dirbo fotografu. Po jo mirties 1986 m. šeima įsteigė „Juano Rulfo fondą“, kuriame saugoma daugiau nei 6000 jo fotografijų negatyvų. Juose vaizduojami Meksikos peizažai ir žmonės, kontrastai tarp seno ir naujo, tamsos ir šviesos. J. Rulfo fotografijose galima išvysti nespalvotame kadre užfiksuotą penktojo ir šeštojo dešimtmečių Meksiką – būtent tokią, kokią savo akimis matė autorius ir apie kokią rašė. Atnaujinto romano „Pedras Paramas“ leidimo atvartuose panaudotos autoriaus nuotraukos.
Susana Sontag yra sakiusi, kad „Pedras Pamaras“ – vienas iš XX a. pasaulio literatūros šedevrų ir viena įtakingiausių amžiaus knygų. Pats autorius „Pedrą Paramą“ galvoje nešiojosi daugelį metų, kol suprato, kaip jį parašyti.
Tai pirmoji knyga iš leidyklos „Kitos knygos“ planuojamų perleisti ir naujai išversti vertingiausių Lotynų Amerikos literatūros kūrinių. Naujajame leidime vertėjos iš ispanų kalbos Jurgitos Katkuvienės peržiūrėtas, naujai suredaguotas vertimas, papildytas Gabrielio Garcíos Márquezo straipsniu „Nostalgiškos pastabos apie Juaną Rulfą“ (šį vertė Valdas V. Petrauskas).
