Pirmojo kvietimo metu LKT sulaukė daugiau kaip 4 tūkst. paraiškų (1585 organizacijų projektų, 1481 kūrėjų stipendijų, 979 programos „Tolygi kultūrinė raida“ paraiškų), arba 229 paraiškomis daugiau nei prieš metus.
Šiuo metu iš dalies finansuota 460 projektų. Iš viso LKT jau paskirstė beveik 12 mln. eurų, o 2024 m. tarybos biudžetas finansavimui – 20,7 mln. eurų. Pernai jis siekė 21,7 mln. eurų.
Sausio viduryje LKT dar skyrė daugiau kaip 1,6 mln. eurų 277 individualioms stipendijoms ir 627 tūkst. eurų 108 pradedančiojo kūrėjo ir 44 mobilumo stipendijoms.
Poreikis – didesnis
Kaip šiame finansavimo katile sekėsi literatūros sričiai?
„Kultūros bendruomenės finansavimo poreikis yra daug didesnis negu skirstomos lėšos, – „Lietuvos rytui“ teigė LKT viešųjų ryšių koordinatorė K.Bagdonė. – Iš viso literatūros sritis 2024 m. pirmajame konkurse sulaukė 261 paraiškos, o finansuoti 103 projektai, kuriems teko daugiau kaip 627 tūkst. eurų. Tai daugiausia finansuotų paraiškų turinti meno sritis 2024 m. pirmojo LKT konkurso metu.“
Pasak jos, šioje srityje vis dėlto buvo jaučiamas stiprus disbalansas. Nors ryškiausiai iš visų posričių (humanitarinės, vaikų ir grožinės literatūros) atlieptas grožinės literatūros poreikis (skirti 35 proc. viso prašyto finansavimo), čia pat tiktai 14 proc. santykis tarp prašytos ir skirtos sumos vaikų literatūroje.
Ekspertai teigė, kad tai lėmė labai stiprios grožinės literatūros paraiškos ir palyginti silpnos leidinių vaikams, kai daugeliu atvejų buvo suabejota jų kūrybine, estetine, išliekamąja ir poveikio verte, nekalbant apie pačių paraiškų parengimą.
Lyderė – viena leidykla
Didžiausią finansavimą literatūros srityje gavo Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla (LRS leidykla) ir 15 jos projektų.
Iš viso šiai leidyklai atseikėta 80 tūkst. 600 eurų. Ką LRS leidykla planuoja išleisti?
Be dviejų tradicinių konkursą „Pirmoji knyga“ laimėjusių leidinių, skirtų prozai (4500 eurų) ir poezijai (4 tūkst. eurų), ruošiama šūsnis eilėraščių rinkinių. Tai šviesaus atminimo Leonardo Gutausko neskelbtų eilėraščių knyga „Pažado žemė“ (4 tūkst. eurų), Artūro Valionio poezijos knyga „Sąnašos/Dėl viso pikto“ (3 tūkst. eurų), Jurgitos Jasponytės eilėraščių rinkinys „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ (4500 eurų), Ramutės Skučaitės poezijos knyga „Akimirksniui užteks“ (4500 eurų) ir Juliaus Kelero „Atvirom akim“ (4 tūkst. eurų).
Turėtų pasirodyti ir kelios biografinės, atsiminimų ir eseistikos knygos: Donaldo Kajoko autobiografinė knyga „Leistinas privatumas“ (6 tūkst. eurų), Viktorijos Daujotytės autobiografinė knyga „Kai rašai, nebijai“ (6 tūkst. eurų), Gyčio Norvilo esė rinkinys „Požemių paukščiai“ (4 tūkst. eurų), net keletą metų finansavimo laukusi Nariaus Kairio kelionių eseistikos knyga „Yura-yura“ (4 tūkst. eurų) ir mokytojo, kultūrininko, eseisto, visuomenininko Vytauto Toleikio atsiminimų knyga „Susitikimai“ (4100 eurų) apie 36 ryškias asmenybes (Irena Veisaitė, Vincas Kisarauskas, Pranas Morkus, Vanda Zaborskaitė, kt.).
LRS leidykla žada išversti ir išleisti kelis užsienio rašytojų kūrinius. 15 tūkst. eurų finansavimo sulaukė Londone gyvenančios kinų rašytojos Jung Chang romanas „Laukinės gulbės“. Tai savita rašytojos šeimos biografija, kurios pasaulyje parduota per 10 milijonų egzempliorių, tačiau ji Kinijoje buvo uždrausta.
Irena Aleksaitė verčia lenko Szczepano Twardocho romaną „Cholodas“ (7 tūkst. eurų). Tai fantasmagoriškas pasakojimas apie į Sibirą ištremtą Viduchą, kuris pabėgęs nuo sovietų persekiotojų galiausiai atsiduria paslaptingoje tolimosios Šiaurės gyvenvietėje, kurią čionykščiai vadina Cholodu.
LRS leidykla jau išleido Shehano Karunatilakos romaną „Septyni Malio Almeidos mėnuliai“ (6 tūkst. eurų), išverstą Marijos Bogušytės. Sh.Karunatilaka vadinamas vienu garsiausių Šri Lankos rašytojų. Už šį kūrinį jis 2022-aisiais pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbio pasaulio literatūros apdovanojimų – Bookerio premiją.
Tai kandi satyra, kurios veiksmas vyksta pilietinio karo krečiamoje Šri Lankoje.
Planuose – garsūs vardai
Tiek lietuvių, tiek užsienio rašytojų knygų turėtų išleisti ir LKT dalinį finansavimą gavusios kitos leidyklos.
Štai „Tyto alba“ rengia 2022 m. mirusio poeto Liudviko Jakimavičiaus poezijos rinktinę „Kai aš dar buvau gyvas“ (3 tūkst. eurų). Eilėraščių atranką iš skirtingais kūrybos etapais rašytų poezijos rinkinių vykdo literatūrologas Virginijus Gasiliūnas, įžangos žodį rašo Sergejus Kanovičius, iliustracijas kuria L.Jakimavičiaus dukterėčia Elena Selena.
Ta pati leidykla dar planuoja išleisti kelias verstines knygas: kultinį Dono DeLillo satyrinį romaną „Baltasis triukšmas“ (4600 eurų), garsaus anglų prozininko Iano McEwano romaną „Pamokos“ (5 tūkst. eurų), žymios XX a. danų rašytojos Tove Ditlevsen knygą „Veidai“ (3 tūkst. eurų) ir britų istoriko Martyno Rady knygą „Vidurio karalystės. Nauja Vidurio Europos istorija“ (8 tūkst. eurų), du tūkstantmečius aprėpiantį veikalą, leidžiantį pažvelgti į esminius Vidurio Europos istorijos lūžius.
Leidykla „Odilė“ rengia Vido Morkūno apsakymų rinkinį „Parulskio perukas“ (4300 eurų), Jono Meko „Raštų“ 5 tomą „Trumpos istorijos“ (6 tūkst. eurų), Mindaugo Kvietkausko poezijos knygą „Nuskaidrėja vanduo“ (3800 eurų).
„Apostrofa“ turėtų išleisti dailėtyrininko Alfonso Andriuškevičiaus naują esė knygą (4400 eurų), „Lapas“ – Jūratės Čerškutės monografiją apie Ričardą Gavelį (5400 eurų) ir Kastyčio Sarnicko romaną „Voyage Voyage“ (4 tūkst. eurų), „Aukso žuvys“ – Jurgos Vilės ir Miglės Anušauskaitės knygą „Jono Meko sodas“ (6 tūkst. eurų), Kotrynos Zylės romaną „Mylimi kaulai“ (5 tūkst. eurų) ir Ievos Balčiūnės mokslo studiją „Atsikratymas vaikais sovietų Lietuvoje“ (5 tūkst. eurų).
LKT pirmajame konkurse finansavo beveik penkias dešimtis verstinių knygų. Tarp jų – „Kitų knygų“ rengiama Roberto Sapolsky „Determined: A Science of Life without Free Will“ (8200 eurų), „Baltų lankų“ leidžiamas japonų klasiko Yukio Mishimos „Pavasario sniegas“ (6 tūkst. eurų), „Vagos“ ruošiamas vokietės Fatmos Aydemir romanas „Džinai“ (6 tūkst. eurų), „Phi knygų“ leidžiamas XIX a. prūsų karo teoretiko veikalas „Apie karą“ (6 tūkst. eurų), „Tyto alba“ rengiamas Iano McEwano romanas „Pamokos“ (5 tūkst. eurų), „Vox rara“ leidžiamas Italo Calvino romanas „Palomaras“ (4 tūkst. eurų).
Skyrė pinigų festivaliams
LKT 2024 m. pirmajame konkurse iš dalies finansavo ne tik knygų leidybą, bet ir literatūros renginius. Iš literatūros srityje paskirstytų 627 tūkst. eurų 69 tūkst. eurų, arba 11 proc. biudžeto, buvo skirta 7 renginiams. 2023 m. pirmajame literatūros srities finansavimo konkurso etape tokių buvo 9 ir jiems paskirstyta daugiau kaip 125 tūkst. eurų.
„Tačiau turėtume matyti ir platesnį vaizdą, įtraukdami ne tik literatūros srities konkurse finansuotus renginius, bet ir kitose programose. Tuomet bendra suma literatūros renginiams 2024 m. siektų mažiausiai 234 tūkst. eurų, bet ir čia dar reikėtų atsižvelgti į tai, kad įvairūs renginiai yra finansuoti metinių strateginių programų kontekste, skiriant ryškias lėšas Lietuvos rašytojų ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungoms, Lietuvos leidėjų asociacijai“, – kalbėjo K.Bagdonė.
Tarp finansuotų renginių rasime akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos 2024“ (9 tūkst. eurų), „Literatūros seimelį“ (10 tūkst. eurų), tarptautinį trumposios prozos festivalį „Imbiero vakarai“ (10 tūkst. eurų), tarptautinį festivalį „Inkultūracija“ (15 tūkst. eurų), literatūros festivalį vaikams „Nuotykiai tęsiasi“ (6 tūkst. eurų), tęstinį renginių ciklą „Pamoka su rašytoju“ (7 tūkst. eurų), IBBY geriausių 2023 m. knygų vaikams ir paaugliams rinkimus (12 tūkst. eurų).
Svarbu paminėti, kad literatūros srities festivalių LKT finansavo ir kitose programose. Pavyzdžiui, „Globali Lietuva“ idėjos sklaida“ buvo finansuotas vaikų literatūros festivalis „Book On!“ (18 tūkst. eurų), „Ugdymas kultūra“ – literatūros edukacijos programa „Trenksmas“ (10 tūkst. eurų), strateginio finansavimo programose lėšos skirtos vaikų ir paauglių literatūros festivaliui „Vaikų knygų sala“ (45 tūkst. eurų), „Poezijos pavasariui“ ir „Poetiniam Druskininkų rudeniui“ (po 46 tūkst. eurų).
Vasario 1-ąją prasidėjusio LKT literatūros srities, kaip ir kitų sričių, 2024 m. antrojo konkurso rezultatus planuojama paskelbti birželio 28 d.
Literatūros srityje didžiausią sumą gavę projektai
Projekto vykdytojas / Projekto pavadinimas / Finansavimo suma (eurais)
„Vilnius reviu“ / „Vilnius Review“/vilniusreview.com / 20 tūkst.
„Šiaurės Atėnų“ fondas / Pasaulio literatūros vertimai / 16 tūkst.
Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešoji biblioteka / Tarptautinis festivalis „Inkultūracija“ / 15 tūkst.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla / Jung Chang knygos „Laukinės gulbės“ leidyba / 15 tūkst.
„Metai“ / Vertimų metai 2024: užsienio literatūros vertimai / 14 tūkst.
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius / IBBY geriausių 2023 m. knygų vaikams ir paaugliams rinkimai, apdovanojimai ir sklaida / 12 tūkst.
„Literatūra ir menas“ / Literatūros puslapiai: Lietuva ir pasaulis / 12 tūkst.
„Kitos knygos“ / Shoshanos Zuboff knygos „The Age of Surveillance Capitalism“ vertimas ir leidyba / 11,5 tūkst.
„Naujasis židinys-Aidai“ / Naujausios lietuvių ir pasaulio literatūros tendencijos: kritinės knygų ir įvykių refleksijos / 11 tūkst.
Alytaus J.Kunčino viešoji biblioteka / Tarptautinis trumposios prozos festivalis „Imbiero vakarai“ / 10 tūkst.
Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka / Davido Fricko knygos „Giminės, artimieji ir kaimynai: bendruomenės ir konfesijos XVII a. Vilniuje“ leidyba / 10 tūkst.
Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondas / Literatūros seimelis / 10 tūkst.
