Pasak Vilniaus knygų mugės rengėjų, šis tradicinis renginys, kuris prasidėjo nuo to, kad buvo tiesiog vieta knygoms parduoti, dabar yra tapęs plataus masto kultūros švente, kurioje dalyvauja tiek Lietuvos, tiek užsienio autoriai, muzikantai ir kiti menininkai. Anot jų, šių metų mugės programoje ypatingas dėmesys skiriamas aktualijoms – diskutuojama apie karą Ukrainoje, knygų ateitį ir dirbtinio intelekto įtaką literatūrai. „Šią mugę pasitinkame tvirtai įsitikinę, kad Vilniaus knygų mugė – tai platforma ne tik literatūrai, bet ir svarbioms visuomeninėms diskusijoms“, – tvirtino rengėjai.
Tradiciniuose formatuose – naujas turinys
„Išankstinis bilietų pardavimas rodė, kad šių metų Vilniaus knygų mugė pavys ar net ir aplenks ikikrizinio laikotarpio muges“, – sakė „Litexpo“ direktorius Jonas Sakalauskas.
Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė taip pat pabrėžė, kad Vilniaus knygų mugė tampa vis svarbesnė ne tik leidėjams, bet ir visai kultūros bendruomenei, net ir sunkiais laikais.
„Per pastaruosius kelerius metus išgyvenome nemažai išbandymų – pandemiją, karo Ukrainoje pradžią, kitus įvykius. Tačiau knygų mugė visada išliko ta vieta, kur susitinka skirtingi visuomenės sluoksniai, kur literatūra tampa tiltu tarp įvairiausių idėjų ir požiūrių. O šiemet ji – išties gausi visomis prasmėmis“, – sakė L.Varanavičienė.
Jos teigimu, Vilnius knygų mugė per daugelį metų išlaikė tą patį formatą, kuris yra patikrintas laiko ir kuriuo remiantis atsirado vietos naujam turiniui ir požiūriams.
„Prieš dešimtmetį mugėje 5 valandas skaitėme Kristijono Donelaičio „Metus“, savo knygas tada skaitytojams pristatė Kęstutis Navakas, Leonidas Donskis, Jūratė Baranova. Atrodo, visai neseniai tie žmonės kartu su mumis vaikščiojo tarp stendų, o dabar jie jau išėję“, – prisiminė Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė ir pridūrė, kad mugė tampa ne tik renginiu apie tai, kas vyksta dabar, bet ir virsta literatūrinės atminties vieta.
Prisiminusi pačią pirmąją Vilniaus knygų mugę viena jos steigėjų nurodė ir daugiau aspektų, kurie smarkiai pasikeitė.
„Tada labai nedrąsiai buvo kalbėta apie prekybą knygomis internetu. Man, pavyzdžiui, tai atrodė visiška nesąmonė, nes juk negali pirkti nepavartęs. Be to, tais laikais žmonės į mugę ėjo iš esmės pirkti pigių knygų ir gauti nemokamų lankstinukų. Na, ir patys leidėjai labai savotiškai žiūrėjo į knygų mugę, mažiau kalbėta apie knygų turinį“, – šypsodamasi prisiminė L.Varanavičienė.
Ji pabrėžė, kad šiuolaikinės Vilniaus knygų mugės, o ypač šių metų, turinys tapo kaip niekada platus ir įvairus. Pradedant tradiciniais susitikimais su rašytojais iš Lietuvos bei užsienio ir baigiant diskusijomis ar koncertais.
Dar daugiau muzikos ir skaitymas – visiems
Renginio įvairiapusiškumą taip pat akcentavo ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. Ji pasidžiaugė, kad Vilniaus knygų mugė tampa vis atviresnė įvairioms socialinėms grupėms.
„Mūsų dalyvavimas renginyje yra puiki proga pristatyti technologijas ir metodus, padedančius neįgaliems asmenims mėgautis literatūra. Manau, tai parodo, kad mugė išties yra įvairių visuomenės burbulų susitikimo vieta“, – teigė I.Davidonienė.
Savo ruožtu Agnė Begetė, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė, atkreipė dėmesį į muzikos ir literatūros sąsajas, kurios šiemet dar labiau išryškintos įvairiuose mugės renginiuose.
„Muzika ir literatūra dažnai eina išvien, o šių metų mugėje mes siekiame dar labiau pabrėžti šią sinergiją, kviesdami įvairius atlikėjus ir organizuodami diskusijas, kuriose dalyvaus tiek rašytojai, tiek muzikantai“, – sakė A.Begetė. Ji pridūrė, kad jai itin malonu žinoti, jog Muzikos salė ir apskritai muzikinė mugės dalis tapo išties reikšminga dalimi, į kurią pasižiūrėti atvykstama net iš užsienio, norint susipažinti su muzikos industrijos tendencijomis.
Ragina apsilankyti ne tik šeštadienį
LITEXPO vadovas J.Sakalauskas, kalbėdamas apie logistinius ir organizacinius iššūkius, pabrėžė, kad renginys, sulaukęs didelio lankytojų susidomėjimo, reikalauja ypač atidžios eismo ir lankytojų srautų organizacijos.
„Mes skiriame didžiulį dėmesį tam, kad kiekvienas lankytojas jaustųsi kuo patogiau, o tai reiškia, kad tiek viešojo transporto planavimas, tiek automobilio statymo vietų organizavimas yra mūsų prioritetų viršūnėje“, – teigė J. Sakalauskas.
Todėl, pasak jo, šių metų Vilniaus knygų mugę bus galima aplankyti ne tik atvažiavus automobiliu, bet ir riedant nemokamu autobusu, kuris iš Vilniaus Katedros aikštės prieigų į mugę keleivius veš nuo 9 val. ryto.
Kalbėdamas apie mugės lankytojų gausą ir srautų pasiskirstymą, J.Sakalauskas priminė, kad derėtų nepamiršti, jog Vilniaus knygų mugė vyksta ne tik šeštadienį.
„Šią savaitgalio dieną lankytojų būna daugiausia, tačiau raginu pagalvoti mugę aplankyti nebūtinai tą dieną. Pavyzdžiui, ketvirtadienį, kuris dedikuotas bibliotekoms, arba sekmadienį, kai lankytojų srautas būna jau kiek mažesnis“, – sakė LITEXPO vadovas.
Apie Muzikos salę
Vilniaus knygų mugėje AGATA prižiūrima „Muzikos salė“ – daugiausia atlikėjų ir muzikos profesionalų pritraukianti muzikos industrijos šventė Lietuvoje, kurios šių metų programoje yra daugiau nei 50 koncertų, susitikimų bei diskusijų. Betarpiški muzikos kūrėjų ir jos gerbėjų pasimatymai yra svarbi „Muzikos salės“ dalis, tačiau atlikėjams šis renginys aktualus ir profesine prasme, nes čia jie turi galimybę scenoje išbandyti aukščiausio lygio garso bei vaizdo techniką.
Ne vienerius metus UAB „NGR servisas“ rūpinasi „Muzikos salės“ koncertų įgarsinimu. Pasirodymų erdvėse telpa iki 400 klausytojų, tad žvelgiant iš koncertų organizatorių taško, tai nėra didelio masto renginiai. Nepaisant to, „NGR servisas“ visiems „Muzikos salės“ koncertams siūlo savo naujausius ir kokybiškiausius garso sprendimus.
„Kiekviename koncerte garsas yra svarbiausias. Atlikėjai daug geriau ir saugiau jaučiasi scenoje kai žino, kad garso sistema galės šimtu procentų perduoti jų muziką ir žinutę. Svarbu žengti koja kojon su pasauliu technologijų prasme. Aš manau, kad ir muzikantams smagu suprasti, kuo kvėpuoja pasaulis, o „Muzikos salėje“ mes ir reprezentuosime kokybę aukščiausiu pasauliniu lygiu“, – sakė „NGR servisas“ direktorius Valdas Karpuška.
Kokybiško garso koncerte dalyvaujančio klausytojo patirtį sustiprins ir iššūkius kelianti šviesos bei LED technologijų jungtis scenoje.
„Anksčiau „Muzikos salėje“ būdavo atskiros ekranų ir šviesos zonos, o šiais metais jos bus sujungtos ir turės derintis viena su kita, kad išgautume gražų vaizdinį. Tai nėra nauja technologija, praktikoje ją jau naudojame, tačiau „Muzikos salėje“ tą darysime pirmą kartą“, – pasakojo UAB „Scenos servisas“ direktorius Marius Čeponas.
AGATA „Muzikos salė“ tampa ir atlikėjų, scenos techninio aptarnavimo bei įvairius techninius sprendimus sceninėje veikloje siūlančių įmonių susitikimo erdve, kur galima susipažinti, pabendrauti, pasidalinti naujienomis, aptarti industrijos tendencijas ir problemas, pasitarti dėl planuojamų koncertų ar festivalių. Būtent čia ir atsiveria pilnas industrijos paveikslas.
„Ilgalaikis bendradarbiavimas su „Muzikos sale“ mums yra labai svarbus. Kaip partneriai siekiame ne tiesioginės naudos, o žinomumo apie mus didinimo per garso komfortą užtikrinančių sprendimų pristatymą. Kai patikimos komandos ir kompanijos užtikrina aukščiausios kokybės garso sprendimus, gerai jaučiasi tiek žiūrovas, tiek atlikėjas“, – sakė UAB „Sonus exsertus“ verslo plėtros vadovas Ramūnas Alenskas.
Jau keletą metų vienas iš „Muzikos salės“ tikslų yra kuo plačiau pristatyti skirtingas muzikos industrijos dalis. Lietuvos kultūros centrų alėjoje suteikiama proga sužinoti apie regionuose vykstančius kultūrinius renginius, o su naujausiais techniniais sprendimais ir galimybėmis atlikėjai gali susipažinti ne tik scenoje koncertų metu, bet ir įvairias garso ir vaizdo paslaugas teikiančių kompanijų stenduose.
„Stengiamės nuolatos rinkai pristatyti kažką naujo. Savo stende planuojame parodyti keletą naujų video-scenografinių sprendimų, kurie yra lengvai pritaikomi – ar tai būtų koncertas, miesto šventė, vaizdo klipo filmavimas ar bet koks kitas projektas“, – sakė UAB „Videoprojektai LT“ projektų vadovas Skirmantas Bajoras.
Kasmet „Muzikos salės“ užkulisiuose gimsta nauji projektai, vyksta idėjų mainai bei atsiveria naujos galimybės. Pasak AGATA projektų vadovo Justo Prascevičiaus, šis renginys ir yra žavus tuo, kad čia ne tik lankytojas gali atrasti atlikėją, bet ir atlikėjas turi galimybę atrasti partnerių techninėje srityje, o kultūros centrai gali savo veiklų kalendorius ir scenas užpildyti koncertais.
„Šis persipynęs susitikimų, pasimatymų ir atradimų ratas ir sukuria tą išskirtinę atmosferą, kuria gyvename visas keturias dienas, ir kuri „Muzikos salę“ padaro įsimintina tiek lankytojams, tiek dalyviams“, – sakė J.Prascevičius.
Vilniaus knygų mugė: kas, kur, kada?
Reiškinys. Ketvirtadienį „Litexpo“ parodų ir kongresų centre prasidėjusi Vilniaus knygų mugė – didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse. Joje kasmet dalyvauja apie 300 leidyklų ir kitų kultūros organizacijų iš Lietuvos ir užsienio, įvyksta virš 500 renginių ir koncertų, o per keturias dienas mugę aplanko per 50 tūkst. lankytojų.
Naujienos ir svečiai. Mugėje skaitytojai turi progą įsigyti pačius naujausius lietuvių ir užsienio rašytojų kūrinius. Apsilankius renginiuose galima gauti rašytojo autografą.
Diskusijos. Mugėje rengiami „Diskusijų klubo“ pokalbiai aktualiomis temomis: dirbtinio intelekto ir jo kuriamo pasaulio, meno ir propagandos, nepamirštant vis dar vykstančio karo Ukrainoje. Kartu su Lietuvos audiosensorine biblioteka bus skiriamas dėmesys kitaip skaitantiems žmonėms.
Jaunųjų skaitytojų salė. Jaunųjų skaitytojų salės lankytojus džiugina naujų knygų gausa leidyklų stenduose ir įvairios kūrybinės veiklos bei scenoje vykstantys renginiai. Salėje veikia Lietuvos bibliotekininkų kuriama atvira „Bibliotekų erdvė“, vaikų knygų kūrėjai kviečia į dirbtuves „Kūrybos erdvėje be formulių“. „Jaunimo taške“ galima dalyvauti diskusijose. Pačių mažiausių skaitytojų laukia „Knygų starto“ kampelio sumanytojai.
Amfiteatras. Tai – ne nauja salė, tik kitas buvusios Kino salės, įsikūrusios 1-uose rūmuose, pavadinimas. Pasikeitė ne tik pavadinimas, bet ir salės koncepcija – joje 2024 m. Vilniaus knygų mugėje vyksta literatūros, muzikos, performatyvūs renginiai.
Muzikos salė. Kaip ir kiekvienais metais, „Litexpo“ lankytojų laukia išskirtine programa ir turiniu stebinanti erdvė, rengiama asociacijos AGATA ir suburianti daugumą Lietuvos muzikantų po vienu stogu. Tai – didžiausia Lietuvos muzikinės produkcijos mugė su dešimtimis koncertų, pokalbių ir susitikimų.
Bilietai. Vilniaus knygų mugė ketirtadienį, Bičiulių dieną, veiks iki 19 val., penktadienį, Įspūdžių dieną, – nuo 10 iki 21 val.; šeštadienį, Pasimatymų dieną, – nuo 10 iki 21 val.; sekmadienį, Šeimos dieną, – nuo 10 iki 17 val. Bilietų kaina – 7–31 eu. Visas dienas nuo 9 val. ryto į Vilniaus knygų mugę iš Katedros aikštės kursuos autobusas.˙˙
